Prasidėjus laukinių gyvūnų jauniklių vedimo metui,
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ragina gyventojus elgtis atsakingai
ir netrikdyti gamtoje aptiktų jauniklių. Specialistai pažymi – iš pirmo
žvilgsnio gali pasirodyti, kad jaunikliai palikti vieni, tačiau dažniausiai jų
tėvai būna netoliese ir toliau jais rūpinasi. Tik įsitikinus, kad gyvūnas serga
arba yra sužeistas – apie tai reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų
telefonu 112. Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba serga,
aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro
specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu
[email protected]. Centro
darbuotojai pakonsultuos, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui,
atsakys į kitus su laukinių gyvūnų globa susijusius klausimus.
„Pavasarį sulaukiame susirūpinusių gyventojų, kurie nori
padėti laukinių gyvūnų jaunikliams, skambučių. Pasitaiko atvejų kai tokia
pagalba jaunikliams tikrai reikalinga, tačiau dažnu atveju tai tik per didelis
rūpestis ir empatija matant laukinio gyvūno jauniklį vieną. Per didelis
rūpinimasis laukinių gyvūnų jaunikliais gali padaryti daugiau žalos, nei
naudos. Gamtoje viskas vyksta neatsitiktinai, pavyzdžiui, kol stirnos patelė
maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai
svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo
rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė yra puiki, ir žmogaus
paliestą jauniklį tėvai gali palikti“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus
vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.
Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo
neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti
savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors
paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti,
nes jie gali patirti didžiulį stresą.
Kodėl nereikėtų liesti ar perkelti?
Gyvūnų jaunikliai gamtoje turi savo vietą ir vaidmenį.
Jie yra natūralios ekosistemos dalis, nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų priklauso
nuo aplinkos, metų laiko, tėvų globos ir gamtos ritmo. Natūralus augimas
gamtoje padeda formuotis stipriam, savarankiškam gyvūnui, gebančiam gyventi
pagal savo rūšies poreikius. Todėl laukinio gyvūno jauniklio nereikėtų liesti
ar imti.
Laukiniai gyvūnai jautriai reaguoja į stresą, todėl
žmogaus paėmimas:
• gali sutrikdyti
natūralų maitinimą,
• padidinti
streso lygį,
• sumažinti
išgyvenimo galimybes,
• sukelti
priklausomybę nuo žmogaus.
Be to, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje be teisėto
pagrindo ir leidimų yra teisės aktų pažeidimas, už kurį taikoma administracinė
atsakomybė.
Dažniausios situacijos
• Stirniukas
pievoje ar miško pakraštyje. Dažniausiai sveikas ir stebimas
motinos iš atstumo.
• Kiškiukas
žolėje. Paprastai slepiasi ir laukia sugrįžtančios patelės.
• Paukščio
jauniklis ant žemės. Vasaros pradžioje daugelio rūšių jaunikliai mokosi
skraidyti ir kurį laiką būna ant žemės, tačiau tėvai juos maitina.
Svarbu atskirti bejėgį jauniklį nuo natūraliai vystymosi
etapą išgyvenančio gyvūno
Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku
Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo
gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali
sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis
dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos.
Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai
gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis
apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui,
naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.
Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų
jaunikliais
Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose,
vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų bei jų jauniklių. Prasidėjus
šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti
daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti
lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į
saugias vietas.
Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama
apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus.
Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau
besislepiančių jauniklių.
Laukinės gyvūnijos
įstatymas įpareigoja
asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla
nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų
minimalus.
Sparti urbanizacija priartina prie laukinių gyvūnų
buveinių
Dėl spartėjančios urbanizacijos proceso priartėjame prie
gyvūnų buveinių, todėl neturėtų stebinti laukiniai gyvūnai mieste. Tačiau
trikdyti gyvūnus, prie jų artintis ar juos liesti nereikėtų. Susidūrus su
laukiniu gyvūnu mieste svarbu leisti gyvūnui nekliudomai pasišalinti.
Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti
prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus
atklydusios stirnos.
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs
atmintinę apie
tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje laukinį gyvūną.
Atsakomybė
Už laukinių gyvūnų
tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos, užtraukia baudą
asmenims nuo 150 iki 750 eurų.
Primename, kad pastebėjus sužeistą arba akivaizdžiai
sergantį laukinį gyvūną, apie tai reikia informuoti skubiosios pagalbos trumpuoju
telefonu 112. Tokie pranešimai perduodami Aplinkos apsaugos departamento
Pranešimų priėmimo tarnybos specialistais ir juos įvertinus, informacija
perduodama Laukinių gyvūnų globos centro specialistams, kurie pasirūpina
sužeistais gyvūnais.