Miško gyventojai keliuose: kaip išvengti susidūrimo su laukiniais žvėrimis

Kasmet keliuose tūkstančiais skaičiuojami automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vis dar sunkiai suvaldoma grėsmė. Nepaisant technologijų progreso ir kelių infrastruktūros plėtros, specialistai pripažįsta, jog šią tebekylančią avaringumo statistikos kreivę „nulaužti“ gali tik pačių vairuotojų elgsenos pokyčiai – adekvatus pavojaus suvokimas, savisauga ir atitinkamas budrumas.

„Būkite greiti sustoti“. Tokiu šūkiu į vairuotojus kreipiasi mūsų šalies valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Pavasarį startavusi kampanija skirta atkreipti eismo dalyvių dėmesį bei raginanti permąstyti greičio sampratą.

Kalbant apie laukinę gyvūniją ir saugų eismą, ši „Via Lietuva“ iniciatyva pavadinta ypač taikliai. Ne veltui automobilių bandymuose ir vairuotojų meistriškumo varžybose viena populiariausių rungčių vadinama „briedžio testu“.

Kelyje pamačius netikėtai išnirusį žvėrį, reakcija ir atitinkamas manevras privalo įvykti tiesiog akimirksniu. Kaip taisyklė, dažniausiai tai bus būtent staigus stabdymas.

„Tik išgyvenusieji akistatą kelyje su laukiniu žvėrimi supranta, koks tai didelis netikėtumo faktorius. Ypač tamsiuoju paros metu, neturint tokios patirties, nepastebėjus gyvūno silueto ar blizgančių akių, jis gali išnirti tarsi iš niekur“, – pasakoja ilgametis aplinkosaugos specialistas, mokymų platformos „Aš medžiotojas“ autorius Tomas Kantaravičius.

Anot jo, miškingose vietovėse besidriekiantys keliai sudaro gana apgaulingą saugumo įspūdį. Iš pirmo žvilgsnio plati važiuojamoji dalis, tolyn besidriekiančios plačios medžių proskynos, itin mažas eismo intensyvumas ir net tamsiu paros metu gana aiškiai matomas kelkraščių žymėjimas tarsi leidžia vairuotojui atsipalaiduoti.

Vis dėlto dažnu atveju tai gali būti labai klaidinga iliuzija. Dėmesys ir koncentracija privalo išlikti ne mažesnė nei važiuojant judriomis miesto gatvėmis.

„Ne vien medžiotojai ir gamtos mylėtojai žino, kad aktyviausi laukinių gyvūnų migracijos periodai yra pavasarį ir rudenį. Žvėrys žvalgosi sau porų, maisto, naujų plotų jaunikliams. Intensyviausiai jie marširuoja temstant, naktį ir paryčiais.

Tačiau labai svarbu įsisąmoninti, jog tėra dėsningumas, bet ne absoliuti taisyklė. Turbūt daugelis yra matę į kelią išbėgusius žvėris ir šviesiu paros metu, lygiai taip gali sutikti juos šmirinėjančius žiemą ar vasarą. Gyvoji gamta kartais būna nenuspėjama ir sunkiai prognozuojama“, – pasakoja būsimus medžiotojus ugdantis T. Kantaravičius.

Per pastarąjį dešimtmetį didelę dalį magistralinių bei regioninių kelių apjuosė apsauginio tinklo tvoros, abipus pastatytos specialios pralaidos, įrengti varteliai. Automagistralės „Via Baltica“ ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos pernai atidaryti pirmieji du šalyje žalieji tiltai, skirti specialiai žvėrims saugiai kirsti 8 eismo juostų kelią. Tokie sprendimai laikomi vienais moderniausių Europoje, nes padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir mažina kelių daromą poveikį gyvūnų migracijai.

Nepaisant to, laukinė fauna Lietuvoje tebėra vienas tų faktorių užmiesčio keliuose, dėl kurių kylančios avarijos pasižymi ne tik didele materialine žala, bet neretai sukelia ir sunkias traumas ar net pareikalauja gyvybių.

„Labai elementaru: laukiniai žvėrys – ne dresuoti gyvūnai. Jiems nenurodysi, kur ir kaip saugiai pereiti kelią. Dėl to netikėtumai galimi net ir iš pažiūros visomis saugumo priemonėmis aprūpintame kelyje.

Taigi įvažiuojant į miškingą vietovę, ypač esant prieblandai ar tamsoje, labai svarbu rinktis ne leistiną, bet saugų greitį – tokį, kuris leistų vairuotojui sustoti per maksimaliai trumpą laiką ir pačiu mažiausiu atstumu. Tik tai gali padėti apsisaugoti ar bent sušvelninti smūgį susidūrus su gyva bei dažnu atveju neprognozuojamai judančia kliūtimi“, – sako pašnekovas.

Kaip elgtis vairuotojui, išvydus kelyje laukinį gyvūną? Pirmiausia – sunkiau įgyvendinamas, bet esminis patarimas: vengti panikos ir karštligiškų, neapgalvotų sprendimų, nedaryti staigių manevrų.

Siūloma nebandyti apvažiuoti kliūties, nes tai kelia pavojų ir kitiems eismo dalyviams – gresia išlėkimas į priešpriešinio eismo juostą ar nevaldomas lėkimas nuo kelio. Labai svarbu išdrįsti stipriai stabdyti, tuo pačiu stengiantis išlaikyti automobilio kontrolę.

Taipogi pravartu naudoti garsinį signalą, kuris gali išgąsdinti ir pabaidyti gyvūną.

Dar svarbiau, užuot rizikavus, iš anksto imtis prevencijos, lyg nujaučiant ir tikintis galimo pavojaus. Teisingą elgseną nusako keli pagrindiniai punktai: adekvačiai sumažinti greitį, nuolat stebėti kelkraščius, bandyti įžvelgti bei atskirti judančius siluetus, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių, vengti priešpriešiais atvažiuojančių automobilių akinimo ir nedaryti to patiems. Šie aspektai tampa keleriopai aktualesni esant nuovargio būsenoje.

Ties intensyviausiais gyvūnų migracijos takais paprastai statomi įspėjamieji kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“. Tačiau ši kelių eismo taisyklė vėlgi galioja vairuotojams, bet ne žvėrims – pavojus bei rizika išlieka ir ten, kur tokių ženklų nėra.

Tamsoje, esant prastam matomumui, atvažiuojantis automobilis tampa papildomu dirgikliu laukinei faunai. Šalikelėje besibastančius gyvūnus gali išgąsdinti tiek transporto priemones skleidžiamas garsas, tiek ir ryškios šviesos.

Dažnai jie ne sprunka nuo automobilio, bet instinktyviai bando kirsti kelią, tačiau galimos ir išimtys, kad žvėris lieka priešakyje, apšviestame važiuojamosios kelio dalies ruože.

Maža to, laukiniai žvėrys neretai juda grupėmis. Išbėgus vienam, čia pat gali iš paskos pasirodyti ir kiti. Jų judėjimo kryptis bet kurią akimirką gali pasikeisti.

Akivaizdu, kad didžiausią grėsmę kelia stambūs gyvūnai – briedžiai, elniai, stirnos, šernai.