Greitis vilioja, tačiau pasekmės skaudžios: kodėl vairuotojai vis dar rizikuoja?

170 km / val. greitis ten, kur leidžiama važiuoti 90 km / val., vairavimas apsvaigus, kelio remonto ženklų nepaisymas ar greičio viršijimas mieste – tai ne tik įrašai policijos suvestinėse. Tai pavojingas elgesys kelyje, didinantis skaudžių eismo nelaimių riziką.

Policijos departamento duomenimis, 2026 m. sausio–birželio mėn. užfiksuota apie 2,6 tūkst. pavojingo ir chuliganiško vairavimo bei draudimo lenkti ar išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimų, taip pat net 134,5 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų. Kodėl, net ir žinodami, kad greitis gali kainuoti gyvybę, dalis vairuotojų vis dar renkasi rizikuoti?

Sertifikuoto ekovairavimo instruktoriaus Artūro Pakėno teigimu, greitį viršija tiek mažiau patirties turintys, tiek ilgamečiai vairuotojai. Viena iš priežasčių, jo vertinimu, gali būti ir pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vykusios diskusijos dėl greičio kontrolės priemonių bei siūlymų riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose.

„Viešos diskusijos apie tai, kad greičio kontrolės priemonių yra per daug ir jas reikėtų riboti, galėjo turėti įtakos vairuotojų požiūriui. Kai viešai formuojama žinutė, kad greičio kontrolės reikia mažiau, dalis vairuotojų tai gali suprasti kaip signalą, jog greičio ribojimai nėra tokie svarbūs. Tai taip pat gali turėti įtakos vairavimo kultūrai ir paskatinti didesnę toleranciją greičio viršijimui. Mano nuomone, tokiomis diskusijomis žengėme ne žingsnį į priekį, o atgal“, – sako A. Pakėnas.

Kita galima priežastis – įsitikinimas, kad esant palankioms sąlygoms – sausam keliui ir geram matomumui – galima sau leisti važiuoti greičiau, nei nurodo kelio ženklai. Vis dėlto fizikos dėsnių nepakeisi: net ir nedidelis greičio viršijimas reikšmingai pailgina stabdymo kelią. Tie keli papildomi metrai kritinėje situacijoje gali lemti, ar pavyks išvengti eismo įvykio.

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko, eismo įvykių, susijusių su greičio viršijimu, žalos dydis dažniausiai būna gerokai didesnis nei kitų eismo įvykių atveju – neretai automobiliai sugadinami nepataisomai, o žalos gali siekti 30–60 tūkst. eurų.

„Net ir, atrodytų, nedidelis greičio viršijimas gali iš esmės pakeisti eismo įvykio eigą – smūgis tampa stipresnis, o sustabdyti automobilį kritinėje situacijoje gerokai sunkiau. Be to, dalis vairuotojų vis dar klaidingai mano, kad draudimas visais atvejais padengs jų sukeltą žalą. Jei nustatomas chuliganiškas vairavimas, draudimo bendrovė atlygina žalą nukentėjusiajam, tačiau vėliau regreso tvarka gali išsireikalauti išmokėtą sumą iš kaltininko, todėl pavojingas vairavimas gali turėti reikšmingų finansinių pasekmių“, – primena ekspertas.

Ekovairavimo instruktorius A. Pakėnas įsitikinęs, jog greičio viršijimą dažnai lemia ne tik skubėjimas, įsitikinimas, jog nieko nenutiks, bet ir žmogaus noras patirti emociją, pajusti galią ar išbandyti automobilio galimybes. „Pats žmogus negali nei labai greitai bėgti, nei aukštai šokti, todėl atsisėdus prie automobilio vairo ir nuspaudus greičio pedalą atsiranda jausmas – esu greitas, esu galingas“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

Jo teigimu, didžiausia problema kyla tuomet, kai vairuotojai nesupranta ribos tarp pramogos ir atsakomybės. „Jeigu žmogus nori pajusti lenktynių emociją, tam skirtas automobilių sportas, trasos, specialios varžybos. Juk žmogus, mėgstantis šaudyti iš lanko, eina į šaudyklą, o ne vaikšto gatvėmis su ginklu rankose. Tačiau kažkodėl dalis vairuotojų mano, kad keliuose galima išbandyti tai, kas skirta tik tam pritaikytoms vietoms“, – teigia A. Pakėnas.

Pašnekovo žodžiais, automobilis techniškai gali važiuoti dideliu greičiu, tačiau vairuotojas nebūtinai pasirengęs jį valdyti tokiomis sąlygomis. Vairavimo mokykloje būsimieji vairuotojai mokomi saugaus vairavimo, įgyja įgūdžius važiuoti leistinu greičiu, išlaiko egzaminą ir gauna teisę vairuoti. Niekas nemoko ir netikrina, ar būsimi vairuotojai geba saugiai valdyti automobilį važiuodami 160 ar 200 km / val. greičiu. Padidėjus greičiui kelis kartus, vairuotojų reakcija, patirtis ir gebėjimai savaime nuo to nepadidėja.

Pasak A. Pakėno, dažnai kalbama apie vairuotojo laisvę važiuoti taip, kaip jis nori, tačiau pamirštama, kad keliuose egzistuoja ir kitų žmonių teisės bei laisvės. „Mano laisvė – važiuoti saugiu leistinu greičiu, o mano teisė tikėtis, kad vaikas ar artimas žmogus galės saugiai pereiti gatvę, yra ne mažiau svarbi. Laisvė negali reikšti teisės kelti pavojų kitiems“, – sako vairavimo instruktorius.

Kartu pašnekovas pabrėžia, kad vien tik kalbėti apie saugų eismą neužtenka. Jeigu iš tikrųjų norime pokyčių, turime kalbėti ne tik apie norą būti saugiais kelyje, bet ir apie konkrečius veiksmus bei atsakomybę.

„Vienam vairuotojui viršijus greitį pakaks baudos – jis supras, kad padarė klaidą ir daugiau jos nekartos. Kitam bauda nesukels jokio poveikio – jis atsakys: „sumokėsiu ir važiuosiu toliau“. Dar kitam, galbūt, reikės griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, teisės vairuoti apribojimo, kad suvoktų savo elgesio pasekmes. Negalime tikėtis, kad viena priemonė išspręs visą problemą. Būtinas kompleksinis požiūris – švietimas, kontrolė ir neišvengiama atsakomybė. Tik tada galime tikėtis realių pokyčių keliuose“, – sako A. Pakėnas.

Ekspertas pabrėžia ir tai, kad pokyčiai negali prasidėti tik po skaudžių nelaimių, kol kas pernelyg dažnai laukiama tragedijos ir tik tada pradedama ieškoti sprendimų. Saugus eismas turi būti kuriamas nuosekliai – būtina turėti aiškų planą, kaip ugdyti atsakomybę, užtikrinti kontrolę ir formuoti visuomenės požiūrį, kad pavojingas elgesys keliuose nėra norma.