Gyvenant
daugiabutyje su kaimynais dalijamės kiemu, laiptine, sienomis ar stogu, tačiau
bendromis tampa ir netikėtos nelaimės. Draudikų duomenys rodo, kad dažniausiai
kaimynus suveda ne bendruomenės šventės ar namo susirinkimai, o vandens
išsiliejimo sukelti nutikimai. Kodėl būtent jie išlieka viena dažniausių
problemų daugiabučiuose ir kokios kasdienės situacijos jas lemia? BTA draudimo turto ir specialiųjų rizikų
draudimų žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus teigimu, dažniausiai
draudžiamaisiais įvykiais virsta iš pirmo žvilgsnio visiškai buitiškos
situacijos.
„Dažniausiai
susiduriame su trūkusiomis skalbimo mašinos ar klozeto žarnelėmis,
prakiurusiais vamzdžiais, nesandariais dušais, sugedusiais maišytuvais ar
vandens filtrais. Atrodo, kad tai nedidelis incidentas, tačiau daugiabutyje
vanduo labai greitai randa kelią žemyn ir pasiekia kaimynų būstus“, – sako M.
Ratkevičius.
Viena trūkusi žarnelė tampa keleto aukštų problema
Draudimo ekspertų teigimu, daugiausia rūpesčių
daugiabučiuose sukelia būtent vandens užliejimai. Tokiais atvejais dažnai
nukenčia ne tik kaltininko butas, bet ir vienas ar keli žemiau esantys būstai.
Pavyzdžiui, BTA duomenimis, 2023–2025 m. absoliuti dauguma
civilinės atsakomybės žalų buvo susijusios būtent su vandens užliejimais ir
santechnikos gedimais. 2023 m. tokių atvejų fiksuota virš 300, 2024 m. – beveik
400, o 2025 m. – virš 400.
„Vanduo gali sugadinti lubas, sienas, grindis, baldus,
elektros instaliaciją ar šviestuvus. Kai kuriais atvejais jis pasiekia net
kelis aukštus arba komercines patalpas pirmame aukšte. Tuomet nedidelė avarija
viename bute tampa viso namo problema“, – pažymi ekspertas.
Keletas lašų
virto penkiaženkle sąskaita
BTA praktikoje
netrūksta pavyzdžių, kai iš pažiūros nereikšminga buitinė problema virto
dideliais nuostoliais.
„Pavyzdžiui,
vienu atveju trūkusi karšto vandens žarnelė virtuvėje užliejo ne tik klientės
butą, bet ir kelis kaimyninius būstus. Bendra išmoka viršijo 10 tūkst. eurų.
Kitu atveju gyvatuko vamzdžio avarija trečiame aukšte sugadino kelių žemiau
esančių butų apdailą, o gaisro metu nuostoliai kilo ne tik dėl ugnies, bet ir
dėl gesinimo vandens, kuris apliejo kaimynų būstus“, – pasakoja BTA draudimo
turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.
Jis priduria,
kad pasitaiko ir situacijų, kai kelių butų remontą tenka organizuoti dėl
skalbimo mašinos žarnos ar po kriaukle dažnai naudojamos vandens žarnelės
trūkimo.
Kaimynų
remontas ne visuomet tik jų rūpestis
Nors daugelis
gyventojų mano, kad nelaimės atveju nukentės tik jų pačių turtas, realybėje
nuostolius patiria kelių butų savininkai.
„Civilinės
atsakomybės draudimo dažniausiai prireikia tada, kai žala padaroma kaimynams.
Tai gali būti trūkę vamzdžiai, žarnelės, gyvatukai, prakiurę tualeto bakeliai,
sugedusios skalbimo mašinos ar tiesiog neapdairiai paliktas tekantis
vanduo.
Tokiais atvejais draudimas padeda išvengti situacijos, kai gyventojui iš savo
kišenės tenka atlyginti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų nuostolius“, –
sako M. Ratkevičius.
BTA duomenimis,
vidutinė civilinės atsakomybės žala 2025 m. siekė 1150 eurus, o vidutinė
vandens padaryta žala – 980 eurų.
„Brangiausios ir
didžiausios nelaimės dažnai prasideda nuo smulkmenų, todėl reguliariai tikrinti
santechnikos būklę, nepalikti be priežiūros veikiančių buitinių prietaisų ir
pasirūpinti draudimo apsauga verta ne tik dėl savo turto, bet ir dėl gerų
santykių su kaimynais“, – akcentuoja M. Ratkevičius.