Nori išsikraustyti anksčiau, bet grasina neatiduoti užstato: ką sako įstatymai?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, norėdamas išsiaiškinti, ar gali anksčiau nutraukti buto nuomos sutartį ir susigrąžinti sumokėtą užstatą, kai tik apsigyvenus paaiškėjo rimti būsto trūkumai.

„Išsinuomojau butą metams ir sumokėjau dviejų mėnesių nuomos dydžio užstatą. Po kelių savaičių pradėjo nuolat išsijungti elektra, kelios rozetės kaista, viena net kibirkščiavo. Iškvietus elektriką jis pasakė, kad instaliacija sena ir ją būtina tvarkyti. Nuomotojas sako, kad name elektra visada buvo tokia, o jeigu išsikraustysiu nesulaukusi sutarties pabaigos, užstato neatgausiu. Apie tokias problemas prieš nuomojantis niekas neįspėjo. Ar tikrai turiu arba likti tokiame bute, arba prarasti užstatą?“ – klausimą redakcijai pateikė skaitytoja.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė:

„Pirmiausia pažymėtina, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui gyvenamąją patalpą, tinkamą gyventi. Civilinis kodeksas gyvenamąją patalpą laiko netinkama gyventi, jeigu jos būklė kelia grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui.

Be to, nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo juo naudotis pagal paskirtį, net jeigu sudarydamas sutartį apie juos pats nežinojo. Paaiškėjus tokiems trūkumams, nuomininkas gali reikalauti juos pašalinti, atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas arba reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Tačiau svarbu trūkumo pobūdis. Nedidelis, lengvai pašalinamas gedimas savaime nebūtinai pateisintų neatidėliotiną išsikraustymą. Visai kitaip būtų vertinama situacija, jei specialistas nustatytų, kad elektros instaliacija yra nesaugi, gedimai kartojasi, o nuomotojas, apie juos informuotas, jų nešalina.

Nuomotojas taip pat neatsako už trūkumus, kurie buvo aptarti sudarant sutartį arba kuriuos nuomininkas galėjo akivaizdžiai pastebėti priimdamas būstą. Todėl svarbu, ar elektros problemos buvo paslėptos ir paaiškėjo tik pradėjus butu naudotis.

Tokioje situacijoje rekomenduotina nuomotoją apie gedimus informuoti raštu, užfiksuoti jų pobūdį nuotraukomis ar vaizdo įrašais ir, jei įmanoma, turėti elektriko išvadą ar kitą dokumentą, patvirtinantį problemos rimtumą.

Atskiras klausimas yra užstatas. Vien tai, kad terminuota nuomos sutartis baigiama anksčiau, savaime nereiškia, kad nuomotojas visais atvejais įgyja teisę pasilikti visą užstatą. Būtina vertinti pačios sutarties sąlygas, užstato paskirtį, ar liko nesumokėtas nuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai, ar nuomininkas padarė žalos ir kokiu pagrindu sutartis nutraukiama. VVTAT taip pat rekomenduoja sutartyje aiškiai nustatyti užstato dydį ir jo mokėjimo tvarką.

Gyvenamosios patalpos nuomininkas apskritai turi teisę nutraukti nuomos sutartį, apie tai raštu įspėjęs nuomotoją prieš vieną mėnesį. Neįspėjus nustatytu terminu, nuomotojas gali reikalauti dėl to faktiškai atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Taigi, vien sutarties įrašas, kad „išsikrausčius anksčiau užstatas negrąžinamas“, neturėtų būti vertinamas izoliuotai nuo išsikraustymo priežasčių ir kitų sutarties sąlygų. Jeigu nuomininkas gali pagrįsti, kad būstas turėjo rimtų, iš anksto neatskleistų trūkumų ir nuomotojas jų nepašalino, gali būti pagrindas ne tik nutraukti nuomos sutartį, bet ir reikalauti grąžinti užstatą.“