Svarsto specialias priedangas augintiniams: dalis žmonių be jų slėptis nenori

Valdžios institucijos svarsto, kur oro pavojaus atveju galėtų prisiglausti gyventojai, turintys augintinius, nes, pasak specialistų, jau buvo pasitaikę atvejų, kai žmonės su augintiniais nebuvo įleisti į priedangas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė Diana Suchocka sako, kad žmonės, negalintys į slėptuves patekti su augintiniais, rinksis nesislėpti, todėl tarnyba siūlo įkurti specialias priedangas tokiems gyventojams.

„Siūlome, kad nebūtų tik draudimas arba leidimas gyventojams su augintiniais keliauti į visasįmanomas erdves, (į priedangas – ELTA) su visais žmonėmis, nes suprantame, kad yra asmenų, kurie yra alergiški, kurie turi fobijas, todėl mes siūlome, kad būtų atskiros patalpos, erdves, kur galėtų ateiti žmonės su gyvūnais“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė VMVT gyvūnų gerovės skyriaus specialistė.

Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Aleksandra Voicechovska teigė, kad augintiniams, kaip ir žmonėms, priedangose reikia ventiliacijos, būtina užtikrinti higienos poreikius.

Pasak jos, gyventojams ieškoti specifinių gyvūnams pritaikytų slėptuvių galėtų būti pavojinga, todėl pirmiausia reikia ieškoti saugios erdvės namuose.

„Mes turime pirmiausia ieškoti tų dviejų sienų savo namuose, o ne važiuoti valandą į priedangą, tai pavojinga ir žmogui, ir augintiniui“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.

Patarėja teigė, kad patys priedangų valdytojai turėtų pasirūpinti, kaip slėptuvėse išlaikyti pusiausvyrą tarp žmonių ir jų augintinių gerovės vienoje patalpoje.

Ji sakė, kad tai padaryti būtų įmanoma, nes Lietuvoje yra privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas, o priedangų valdytojai dažniausiai yra savivaldybės, kurios žino, kiek toje gyvenamojoje teritorijoje gyvena žmonių – tad, anot A. Voicechovskos, netgi būtų galima suskaičiuoti, kiek konkrečioje gatvėje yra gyvūnų.

„Turime dėti ant svarstyklių gyvūnų interesus: žmogus eidamas pasivaikščioti dažniausiai turi pavadį ir ekskrementų surinkimo maišelį, trumpą laiką tomis priemonėmis galima užtikrinti tam tikrą higieną ir saugumą, bet ant kitos senovinių svarstyklių su dviem lėkštėm pusės turime dėti ir žmonių saugumą: ligas, alergijas", – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos valdybos atstovas Mindaugas Valaitis sakė, kad pirmiausia reikia užtikrinti gyventojų saugumą oro pavojaus atveju visose savivaldybėse, o vėliau rūpintis ir augintinių apsauga.

Jis teigė, kad, nors priedangų tinklas yra plečiamas, modernizuojamas, jam yra skiriamos lėšos, ne visos savivaldybės slėptuvių turi pakankamai.

„Įstatymų lygmeniu dabartine priedangos sąvoka yra būtent gyventojams trumpam laiko tarpui pasislepti skirta vieta, deja, bet augintiniai yra pilkoje zonoje paliktas klausimas“, – sakė PAGD atstovas.

VMVT gyvūnų gerovės skyriaus specialistė D. Suchocka pridūrė, kad šunų šeimininkai visada privalo turėti pavadėlį, antsnukį, priminė, kad gyvūnai taip pat turi būti paženklinti, turėti dokumentus, būti vakcinuoti.

Pasak D. Suchockos, stambių ūkinių gyvūnų šeimininkai turi numatyti vietą, kur gyvūnus galima būtų pervaryti, pavyzdžiui, per potvynio pavojų.

Kaip skelbė ELTA, pernai birželį Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas parodė, kad Lietuvos priedangų sistema neatitinka būtinųjų poreikių – skelbta, kad vietų jose trūktų maždaug 361 tūkst. gyventojų.

2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6,3 tūkst. priedangų, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. gyventojų.

Auditas taip pat nustatė, kad daugiau nei pusė savivaldybių – 33 iš 60 – nėra pasirengusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos, absoliučiai didžioji dalis (91,2 proc.) parinktų priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia.