Nuo 2016 iki 2022 metų Kauno rajonas tarp žiedinių savivaldybių gyventojų gerovę kūrė sparčiausiai (5,1 balo), o bendroje Lietuvos savivaldybių gerovės indekso rikiuotėje į priekį praleido tik Vilniaus miestą (6,5), Neringą (5,8) ir Kauno miestą (5,3). Savivaldybių gerovės indeksą parengė Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI).
Žiedinių savivaldybių grupėje po Kauno rajono seka Klaipėdos (5,0), Vilniaus (4,6), Šiaulių (3,4), Panevėžio (3,2) ir Alytaus (2,8) rajonų savivaldybės. Pagal bendrą rodiklį Kauno rajonas aplenkė net kelis didmiesčius ir kurortus: Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Palangą, Druskininkus, Birštoną.
VPAI analitikai ir asocijuoti ekspertai nagrinėja visuomenės ir valstybės gyvenimo problemas, kelia nepatogius klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, siūlo valstybės gyvenimą tobulinančius sprendimus, rašoma Kauno rajono pranešime žiniasklaidai.
„Esame viena sparčiausiai augančių savivaldybių, susiduriame su didžiuliais iššūkiais, todėl nepriklausomų ekspertų vertinimai ir pastabos mums padeda tobulinti darbą“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Lietuvos savivaldybės labai skiriasi savo dydžiu, statusu ir galimybėmis, todėl tyrimo rengėjai jas suskirstė į penkias grupes: didžiųjų miestų, kaimiškąsias, urbanizuotas, kurortų ir žiedines.
Indeksą taip pat sudaro penki komponentai: socialinis saugumas, fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė ir demografija. Indekse naudoti duomenys surinkti iš Lietuvos statistikos departamento, Užimtumo centro, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinių sistemų.
Socialinio saugumo komponentu matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį. Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas, medicinos pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamųjų ligų statistika.
Ekonomikos gyvybingumo komponentą sudaro konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis.
Švietimo kokybės komponentą sudaro švietimo prieinamumo ir švietimo rezultatų rodikliai.
Demografijos komponentą – demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.
Ekspertų išvadose matyti, kad Kauno rajonas turi itin gyvybingą ekonomiką, tobulėjančią švietimo sistemą, gerus socialinio saugumo rodiklius.
Mažiausi gerovės indekso rodikliai nustatyti Pagėgių ir Kalvarijos savivaldybėse.
