Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas, Seimo salės šiemet jau neišvys, teigė pataisų iniciatorė, Laisvės partijos narė Morgana Danielė. Tiesa, parlamentarė vylėsi, kad jau registruota pataisa Seimo narių balsavimui bus pateikta taip greitai, kaip tik įmanoma.
„Esu pasiruošusi pateikti bet kada – viskas yra parengta. Džiaugiuosi, kad diskusijos vyksta ir jos gali vykti ilgai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ kalbėjo M. Danielė.
Visgi, aštrių klausimų dėl plečiamos Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio formuluotės laidos metu turėjo tiek Prokuratūros atstovas, tiek prodiuseris Egmontas Bžeskas.
Su prokurorais nederinta
Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas teigė, kad jokio poreikio tikslinti BK M. Danielės siūloma pataisa nėra.
„Pradėkime nuo to, kad lytiniai santykiai be sutikimo, kai asmuo neturėjo galimybės apsispręsti dėl tam tikrų aplinkybių – fizinio, psichologinio smurto, priklausomybės, amžiaus, tam tikros fizinės, psichinės būklės, išreikšti savo valios, tokie santykiai yra negalimi. Jeigu tokie santykiai vyksta, tai aišku, kad kaltasis asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą“, – kalbėjo S. Verseckas.
Be to, anot S. Versecko, buvo nederinta su prokurorais.
„Ši pataisa, kaip gerbiama Seimo narė yra ir pasakiusi, rengta nedalyvaujant prokurorams, o pataisa liečia Baudžiamąjį kodeksą – pagrindinį mūsų darbo dokumentą. Baudžiamąjį persekiojimą vykdo, BK taiko, kaltinimus reiškia būtent prokurorai, kuriems ir yra pareiga įrodyti šiame kodekse numatytus nusikaltimus. Pagal pačią konstrukciją tai šiek tiek neatitinka to, kaip formuluojami teisės normos nusikaltimo sudėties požymiai, jų tarpusavio sąsajos, kad jas būtų galima įrodinėti pagal baudžiamojo proceso taisykles“, – aiškino prokuroras.
Nuomonės išsiskyrė
Savo ruožtu M. Danielė stebėjosi prokuroro pastabomis dėl pasiūlytų nederintų BK pataisų.
„Labai stebina derinimo su Prokuratūra punktas – pastaruoju metu jis tampa populiarus, lyg kiekvieną projektą rengiantis Seimo narys turėtų turėti visuomeninį konsultantą iš Prokuratūros. Jeigu yra norinčių tapti mano visuomeniniu konsultantu, labai kviečiu. Bet mane konsultavo baudžiamosios teisės specialistai, bent penki teisininkai, kurių nuomonės, beje, irgi buvo įvairios. Tai normalu, kad tarp daugybės teisininkų požiūriai gali skirtis, nes nėra vienos teisybės ar vieno atsakymo“, – pabrėžė „laisvietė“.
Pastebėjus, kad konsultavę teisininkai nevykdys įrodymų rinkimų, o tai darys prokurorai, M. Danielė juokavo: „Tai gal tada reikėtų pateikti įstatymo projektą, kad rengiant įstatymo projektus dėl BK būtinai visuomeniniu konsultantu turi dirbti prokuroras“.
„Labai keista susilaukti tokių pastebėjimų, nes kiekvienas Seimo narys turi teisininkus ir specialistus, kurie juos konsultuoja“, – pabrėžė ji.
Iškeltų bylų – vienetai
Tuo metu Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pastebėjo, kad panaši Prokuratūros reakcija į siūlomus pokyčius lydėdavo ir kitus teisės aktus.
„Iš tų diskusijų, kurias turime dėl bet kokio teisės akto, kuris liečia smurtą artimoje aplinkoje, kai mes įtraukiame teisėsaugos pareigūnus, visada atsakymas būna: „Ne, pokyčių nereikia. Viskas veikia“. Tas pats buvo ir su Smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Buvo pasakyta, kad viskas veikia, pokyčių nereikia, nes pokyčiai kainuoja darbą“, – pastebėjo ji.
Anot R. Butkevičiūtės, prokurorai argumentuoja, kad turimos priemonės, įstatymai veikia, tačiau statistika rodo ką kita – priėmus pataisas dėl smurto artimoje aplinkoje, besikreipiančių nukentėjusių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo.
„Statistiškai matėme milžinišką šuolį po įstatymo priėmimo. Atrodo, viskas veikia, bet žmonės nesikreipia. Kodėl nesikreipia, buvo tam tikrų priežasčių. Kai buvo priimtas įstatymas, dabar jau niekas nebesako, kad jo nereikėjo“, – pabrėžė ji.
Anot S. Versecko, prokurorai nesako, kad jokių pokyčių nereikia, tačiau, jo teigimu, siūloma norma turi būti reali ir realiai veikianti. Savo ruožtu M. Danielė pabrėžė, kad dabartinis BK 151 straipsnis, kurį siūloma koreguoti, praktikoje neveikia – pagal jį 2021 metais buvo iškeltos tik dvi bylos.
E. Bžeskas: „Toks įstatymas iš vyriškos pozicijos labai problematiškas“
Laidoje visuomenės balsui turėjęs atstovauti prodiuseris E. Bžeskas teigė sveikinantis M. Danielės iniciatyvą, vis dėlto, tikino matantis daug galimybių manipuliacijoms.
„Man kyla klausimas, ar tuo įstatymu negalėtų pasinaudoti tam tikri asmenys ir žmogų pasodinti trejiems metams į kalėjimą – manipuliuojant tuo įstatymu, naudojantis, keršijant. Kaip nustatyti, ar tas žmogus sutiko ir po to persigalvojo dėl tam tikrų priežasčių, keršto, ar ko kito?“ – klausė E. Bžeskas.
R. Butkevičiūtės teigimu, valstybių, kurioje ši norma jau įvesta, patirtis parodo, kad tokie nuogąstavimai iš tiesų neturi pagrindo.
„Melagingų pranešimų – tik 2–5 proc., o į melagingus pranešimus mes reaguojame, jau turime ir BK numatytas priemones, kaip į juos reaguoti. Nėra apie ką kalbėti – jeigu žmogus baiminasi, kad bus neteisingai apkaltintas, yra įrodinėjimo dalykai ir bus paskirta atsakomybė (neteisingai apkaltinusiam – aut.past).
Visada galvojame apie tuos, kas bus, jeigu bus neteisingai daug apkaltintų, ir čia irgi yra gera diskusija, nes žmonės jau pradeda bijoti: „O gal aš darau kažką savo veiksmais ir negaunu sutikimo, ir jo iš viso niekada neklausiu“. Dėl to matau daug nerimo visuomenėje, nes keičiasi kultūra ir diskusija“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė.
E. Bžeskui taip pat kilo klausimų, kaip turėtų atrodyti laisvai išreikštas sutikimas.
„Koks turėtų būti sutikimas, kaip turėtų atrodyti? Ar tai video nufilmuotas, ar turėtume surinkti įrodymus, kad tas žmogus norėjo su mumis santykio, o po tik persigalvojo ir naudojasi įstatymu?“ – teiravosi jis.
„Aš puikiai suprantu, kaip gali jaustis moteris, patyrusi šitą smurtą. Niekada nepateisinsiu tokio dalyko. Bet kiek kartų, jeigu turiu santykius ne su žmona, bet, tarkime, tik pradedame kažką daryti – kiek kartų reikia pasirašyti sutartį? Ar kiekvieną kartą? Jeigu vieną kartą ji pasirašė tą sutartį, datą įrašėme. O kitą kartą ji jau gali persigalvoti. Tai man kiekvieną kartą reikėtų pasirašyti sutartį? Ar nufilmuoti veiksmo iškarpą, kas irgi turbūt pažeistų įstatymą – negalima turbūt filmuoti tokių dalykų“, – klausė prodiuseris.
M. Danielė savo ruožtu teigė neisianti į tokią diskusiją, kadangi nieko pasirašyti iš tiesų nereikia.
„Nagrinėdami kitų šalių teismų praktiką, kurios tą įstatymą turi – tokių yra 13, matome, kad išprietavimas įvyksta, nes „ji jau kartą su manimi santykiavo, todėl manau, kad ji sutinka visada su tuo. Net jei mes dvejus metus susitikę nebuvome“. Tokiu atveju teismas nuteisia, nes tai yra prielaida – žmogus neišpildė sąlygos turėti aiškiai išreikštą laisvos valios sutikimą“, – paaiškino M. Danielė.
Tiesa, „laisvietės“ paaiškinimai E. Bžesko neįtikino. „Man toks vaizdas, kad miegančios negalima liesti, nenorinčios sueiti į seksualinius santykius žmonos negalima liesti. Toks vaizdas, kad mano vienintelis pasirinkimas – eit kažkur ieškoti kitos moters daug paprasčiau, kuri sutinka tai daryti. Tokia įstatymo dalis iš vyriškos pozicijos labai problematiška“, – kalbėjo E. Bžeskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
