Dėl Mariupolyje nužudyto lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus mirties greičiausiai atsakingi Donecko liaudies respublikos (DLR) separatistai Pavelas Budenkovas, Aleksandras Jamkovenka ir Pavelas Musijenka, skelbia „Projekt“ ir „Spektr“ žurnalistai. Penktadienį paskelbtame žurnalistų tyrime, kuris parengtas remiantis liudijimais, pasakojama kas, kaip ir kur nužudė 45-erių metų M. Kvedaravičių.
Primename, kad režisierius buvo nužudytas šių metų pavasarį Mariupolyje, jis ten kartu su sužadėtine išvyko filmuoti 2016 m. sukurto dokumentinio filmo „Mariupolis“ tęsinio.
Anksčiau M. Kvedaravičiaus sužadėtinė Hanna Bilobrova sakė, kad lietuvio kūną rado gatvėje su šautine žaizda pilve. Ji teigė mananti, kad vyrą nužudė Rusijos kariai, sulaikę jį įtardami, esą jis yra Lietuvos siųstas snaiperis.
Dabar „Projekt“ ir „Spektr“, remdamiesi savo akimis režisieriaus sulaikymą mačiusių liudytojų pasakojimais, skelbia, kad dėl režisieriaus mirties atsakingi DLR separatistai.
Kareiviai M. Kvedaravičių kartu su vairuotoju Oleksandru sulaikė kovo 27 d., kai jie bandė evakuoti iš Mariupolio dvi moteris su vaiku. Vėliau paleistas vairuotojas pasakojo, kad separatistai M. Kvedaravičių buvo išrengę, tikrino, ar nėra sužeidimų, būdingų koviniams veiksmams, taip pat tatuiruočių, ant lietuvio nugaros rado mėlynę nuo moters krepšio, kurį buvo nešęs, ir pasiliko Mantą „kol bus aišku“.
Pasak liudininkų, tuo metu kaip tik vyko mūšiai su Ukrainos pajėgomis ir pastarųjų snaiperis nušovė vieną DLR separatistą. „Jie dėl to labai supyko“, – „Projekt“ ir „Spektr“ cituojamas įvykių liudininkas Kirilas.
O moterys, kurias M. Kvedaravičius bandė evakuoti, Lina Sosnovska ir Halyna Bujanovska prisimena, kad ukrainiečių snaiperio ugnis sukėlė sumaištį kieme, kuriame, kaip manoma, žuvo lietuvis. „Jūs slepiate snaiperį, mes jus visus tuoj pribaigsime!“ – taip, pasak H. Bujanovskos, šaukė vienas iš okupantų vadų snaiperiui nukovus vieną iš jo bendražygių.
Būtent jos prisiminė, kad režisierių sulaikė separatistai su šaukiniais „Paštetas“, „Mažius“ ir „Uzbekas“, kurių tikrieji vardai, kaip išsiaiškino „Projekt“ ir „Spektr“ – Aleksandras Jamkovenko, Viktoras Radionovas ir Pavelas Budenkovas.
Visą Ukrainos žurnalistų tyrimą rasite čia.
M. Kvedaravičiaus sužadėtinė: jis žuvo, kad visiems parodytų tą siaubingą karą
H. Bilobrovos kelionė kartu su sužadėtiniu, kino kūrėju M. Kvedaravičiumi dokumentuoti apsiaustyje atsidūrusio Ukrainos Mariupolio miesto virto talentingo kūrėjo nužudymo aplinkybių aiškinimusi, kūno pargabenimu į Lietuvą ir pažadu užbaigti prasmingą mylimojo darbą.
Režisieriaus sužadėtinės teigimu, M. Kvedaravičius dingo išėjęs ieškoti kartu su jais evakuotis norinčių žmonių. Ukrainos pareigūnai ir karys, su kuriuo ji kalbėjosi apie režisierių, porą laikė sutuoktiniais, nors iš tikrųjų jie buvo spėję tik susižadėti. Jauna moteris papasakojo, kaip diena iš dienos šukavo miestą, rusų karių ir rusų remiamų separatistų prašydama pagalbos ieškant dingusio vyro. Galiausiai vienas aukštesnis karinis pareigūnas pasakė: „Tavo vyro nebėra“.
Pasak H. Bilobroos, režisierius buvo pašautas į pilvą, bet drabužiuose kulkų skylių nebuvo matyti: „Jis buvo pašautas čia, šioje vietoje. Bet drabužiuose kulkų paliktų skylių nėra, nė vienos.“
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova balandžio 9 dieną sakė, kad M. Kvedaravičių „įkaitu buvo paėmę rašistai“ (rusų fašistai), kurie vėliau jį ir nušovė. Rusijos gynybos ministerija į prašymą pakomentuoti H. Bilobrovos ir L. Denisovos teiginius nesureagavo.
„Visi galvoja, jeigu iškelsi baltą vėliavą, tai niekas tavęs nenušaus, taip? Čia visai kitas karas. Mes turėjome neperšaunamų liemenių, bet negalėjome jomis pasinaudoti. Teko jas slėpti, nes, jeigu rusų kariai būtų jas pamatę mūsų automobilyje, arba pačius jas dėvinčius, mus būtų tą pačią sekundę nužudę. Jeigu ant automobilio būtų pamatę raudoną kryžių, taip pat būtų atakavę. Taigi, ten turi būti „nuogas“, – kalbėjo H. Bilobrova.
Iš Ukrainos Luhansko regiono kilusi H. Bilobrova sakė, kad per Rusiją į Lietuvą pargabenti mylimojo kūną užtruko keturias dienas. Į paskutinę kelionę Ukrainoje nužudytas Lietuvos kino režisierius M. Kvedaravičius palydėtas balandžio 9 dieną Biržuose.
Vietos savivaldybė taip pat inicijavo, kad M. Kvedaravičiui būtų suteiktas Biržų garbės piliečio vardas. Taip pat siūloma Vytauto Montvilos gatvę pervadinti tragiškai žuvusio menininko vardu.
Išgarsino filmas apie Čečėniją
Kino režisierių M. Kvedaravičių išgarsino debiutinis dokumentinis filmas „Barzakh“ apie Čečėnijoje dingusius žmones. 2011 metais tarptautiniame Berlyno kino festivalyje šis filmas apdovanotas Ekumeninės ir „Amnesty International“ žiuri prizais, apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, Lietuvoje pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią metų dokumentinį filmą.
Antrojo dokumentinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“ idėja gimė nufilmavus pirmąsias „Partenono“ scenas. „Mariupolyje“, kaip ir „Barzakh“, autorius tyrinėjo sapnus ir mirtį, meno formas ir karą. Filmo tarptautinė premjera įvyko Berlyno kino festivalyje o „Kino pavasario“ konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“ už „Mariupolį“ M. Kvedaravičius buvo apdovanotas geriausio režisieriaus prizu.
„Sidabrinės gervės 2016“ apdovanojimuose filmas pelnė geriausio ilgametražio dokumentinio filmo prizą, o Jurijaus Grigorovičiaus darbas „Mariupolyje“ buvo pripažintas geriausiu metų dailininko darbu.
2019 metais žiūrovus pasiekė pirmasis ilgametražis vaidybinis M. Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“. Bendro Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos kinematografininkų filmo pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“, po kurios juosta sulaukė ypatingo kino kritikų dėmesio ir įvertinimo.
Režisierius buvo įgijęs Kembridžo universiteto socialinės antropologijos daktaro laipsnį, rašė apie estetiką, materialumą, afektą, taip pat studentams skaitė paskaitas apie vizualinę kultūrą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
