Iš pagrindų atnaujintoje Vilniaus gatvėje rangovai pradėjo pagrindinio pėsčiųjų tako grindinio klojimą. Kaip skelbia Kauno savivaldybė, su Kultūros paveldo departamentu (KPD) pasiektas kompromisas – vieną seniausių miesto susisiekimo arterijų po kapitalinio remonto dengs autentiškų nugludintų ir tašytų akmenų derinys.
Rado bendrą sprendimą
Aktyvi diskusija dėl Vilniaus gatvės grindinio vyko nuo pat kapitalinio remonto pradžios. Pagal parengtą projektą savivaldybė kėlė pagrindinį tikslą – šią senamiesčio atkarpą pritaikyti visiems kauniečiams ir miesto svečiams – tiek neįgaliesiems, tiek tėvams su vežimėliais. Anksčiau dėl grubių akmens nelygumų ši gatvė buvo įveikiama toli gražu ne visiems, todėl siekta padaryti ją prieinamą visiems.
„Atlikti visus darbus planavome iki vasaros, todėl akivaizdu, kad suspėti į numatytą terminą nepavyks. Tačiau svarbiausia, kad pagaliau pavyko rasti visoms pusėms bendrą kompromisą. Išvengę nereikalingų teisminių procesų, galime tęsti darbus pilnu pajėgumu. Suprantame, kad pabaigos labiausiai laukia vietos gyventojai ir čia veikiantys verslai, tad stengsimės kapitalinį remontą užbaigti kaip įmanoma greičiau“, – savivaldybės pranešime cituojamas Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Diskusija dėl Vilniaus gatvės grindinio
Savivaldybė iki Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, liepos 6-osios, planuoja pakloti akmens dangą atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki Palangos gatvės. Pasak A. Pakalniškio, bus siekiama, kad rangovai dirbtų maksimaliomis pajėgomis ir grindinio klojimo darbus užbaigtų iki rugpjūčio pradžios.
„Po išsamių diskusijų su Kultūros paveldo departamento atstovais, nuspręsta visų akmenų nelyginti – akmuo tašytu paviršiumi nuguls gatvės pakraščiuose. Taip pat iš nelygintų akmenų bus įrengti borteliai ir lietaus nubėgimo latakai. Tuo metu centrinę gatvės dalį, kaip ir planuota projekte, ties viduriu papuoš lygi ir visiems pėstiesiems patogi akmenų danga“, – paaiškino A. Pakalniškis.
Sulaukė kauniečių kritikos
Pavasarį, atšilus orams, rangovai ėmėsi kloti bortus ir įrengti pagrindus naujiems gabro šaligatviams, pradėję nuo Rotušės aikštės. Darbai ženkliai pasistūmėjo – plokštėmis jau išgrįsta apie du trečdaliai visos atkarpos.
Dabar didžiausias dėmesys, kaip nurodo savivaldybė, bus skiriamas pagrindinio pėsčiųjų tako įrengimui su autentiško akmens danga. Lygiagrečiai su pagrindinės gatvės dalies bei šaligatvių įrengimu bus užbaigti ir mažosios architektūros atnaujinimo darbai.
Vilniaus gatvės kapitalinis remontas prasidėjo praėjusių metų liepą. Rotušės aikštėje įrengtu pavyzdiniu nulyginto grindinio lopinėliu, tiesa, kauniečiai ne tik žavėjosi – į pristatymą lapkritį susirinkę aktyvūs gyventojai savivaldybės planus pjaustyti akmenis prilygino žiauriam kultūros paveldo niokojimui.
Daugiau šia tema
KPD Kauno skyrius anksčiau šlifuoti tarpukariu sudėtų, sovietmečiu dalinai išardytų, užasfaltuotų, o per 1985-ųjų rekonstrukciją atkurtų akmenų jokiu būdu negalima. Pradėjus darbus, savivaldybė gavo raštą iš KPD su nurodymu sustabdyti akmens pjovimą, kurį apskundė teismui, bet galiausiai su paveldosaugininkais nusprendė susitarti gražiuoju.
Vilniaus gatvės rekonstrukcija
Dėl gilių tranšėjų aklinai uždarytoje atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki pat Laisvės alėjos bendrovė „Kauno vandenys“ taip pat atnaujino nuo tarpukario giliai po žeme neliestas požemines komunikacijas. Savivaldybė primena, kad iš viso pokyčių sulaukė apie 1,7 km lietaus nuotekų surinkimo, apie kilometras vandentiekio ir beveik 300 metrų buitinių tinklų, besidriekiančių po žeme 4–5 metrų gylyje.
Visus kasimo darbus Vilniaus gatvėje stebėjo archeologai, tuo pačiu aptikę juos sudominusių įvairių laikotarpių radinių – monetų, puodų šukių ir gyvūnų kaulų. Daugiau apie archeologinius kasinėjimus skaitykite čia.
