Ketvirtadienį „Kauno vandenys“ su savivaldybės atstovais žiniasklaidą pakvietė susitikti Vilniaus gatvėje. Svarbus požeminių komunikacijų rekonstrukcijos etapas čia jau užbaigtas, beliko pakloti grindinį, dėl kurio vykstančius teisinius ginčus miestas užbaigti tikisi vasarį. Kauniečiai atnaujinta danga žygiuoti turėtų per vieną pagrindinių Europos kultūros sostinės renginių santakoje.
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis džiaugėsi, kad pavyko pėstiesiems atverti Vilniaus gatvę iki Kalėdų, taip pat dėkojo greitai apsisukusiems „Kauno vandenims“, pažymėjo čia vienu metu dirbus bemaž šešias įmones, tarp jų – „Kauno gatvių apšvietimą“, „Kauno energiją“, ESO, „Telia“ rangovus.
„Labai džiugu, kad visi dirbo kaip komanda ir pavyko pasiekti tą žadėtą rezultatą. Sutartys iš pradžių buvo sudarytos ilgesniems terminams, bet pasirodo, kad įmanoma tuos darbus padaryti ir greičiau“, – dėstė A. Pakalniškis.
Akmenų klausimą vėliausiai uždaryti tikisi vasarį
Anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, akmenis praktiškai būtų galima kloti, tik oro sąlygos dabar tam netinkamos. Kur nėra ginčo objekto dėl kelio borto, šaligatvių, kai tik leis oras, darbai bus pradėti.
„Tikime, per sausį, iki vasario vidurio pavyks užbaigti derinimus su Kultūros paveldo departamentu (KPD) ir rasti kompromisinį sprendinį, kuris ir buvo numatytas projekte, kad būtų užtikrintas visų patogus judėjimas, tiek neįgaliųjų teisės, tiek ir paveldo reikalavimai.
Galutinai neišspręstas klausimas dėl tašytų akmenų dangos – dėl šaligatvių, bortų ir kitų elementų konflikto nėra. Nuardžius dangą, akmenų pjaustymo darbai liepą vyko gana intensyviai, bet KPD ir neginčija, kad dalis jų turi būti nulyginta, ginčijamės dėl apimties, kiek akmenų reikėtų nupjauti. Kai tik gavome raštą sustabdyti akmenų pjaustymą, tai ir padarėme“, – žurnalistams aiškino A. Pakalniškis.
Tuo metu savivaldybės internete surengta apklausa esą norėta parodyti, kad dviejų ar trijų garsiai kalbančių asmenų nuomonė neatspindi visuomenės nuomonės ir bandyta paklausti, ką mano žmonės. Požiūrių yra įvairių, tačiau, pažymėjo A. Pakalniškis, persvara buvo lyginto grindinio naudai.
Per liūtis gatvė nebeplauks
„Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys nurodė, kad Vilniaus gatvės inžinerinių tinklų keitimas – bene rimčiausias bendrovės šiemet atliktas projektas. Paviršinių nuotekų tinklai pėsčiųjų arterijoje pastatyti naujai, vandentiekio – rekonstruoti, gatvės atkarpoje nuo Laisvės alėjos iki požeminės perėjos taip pat pastatyti buitinių nuotekų tinklai.
„Bendra politika tokia, kad tvarkydami dangas tvarkome ir inžinerines komunikacijas. Šioje vietoje turėjome mišrią nuotekų sistemą – buitinės nuotekos ir lietus patekdavo į vieną kolektorių, kuris bėgdavo į mūsų nuotekų valyklą.
Lyjant, pavasarį, valyklą tai ypač apkraudavo ir buvo labai blogai jos eksploatacijai. Nuspręsta, kad čia turi atsirasti nauji lietaus paviršinių nuotekų tinklai, o buitinės nuotekos būtų atskirtos. Kaip matote, lietvamzdžiai jau pajungti į nuotekas, vanduo nuo stogų nebebėgs ant šaligatvių, šie neapledės, nesusidarys slidūs pagrindai“, – vardijo D. Gražys.
Dar vienas ypatingas darbas, pasak „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus – prijungti Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos tinklai, kurie irgi jau neskęs.
Per penkis mėnesius iš viso patiesta 1700 m lietaus tinklų, atnaujinta 800 m vandentiekio ir 600 m buitinių nuotekų tinklų. Vienu metu greitai reikėjo statyti trijų rūšių tinklus, visuomenei buvo įsipareigota gatvę atverti iki Kalėdų, o tai itin suspaudė laiką rangovams. Iš viso šis projektas „Kauno vandenims“ kainavo apie 1,3 mln. eurų.
Šimtamečius vamzdžius keitė tokiais pat naujais
Vandentiekis Vilniaus gatvėje klotas 1929 m. ir nuo tada nebuvo atnaujintas. Šoninėse gatvelėse yra buvę daug avarijų, dėl to nuspręsta rekonstruoti ir vandentiekį.
„Tais laikais vamzdžiai jau irgi gaminti iš kaliojo ketaus. 80 metų amžiaus vamzdis artėja prie savo tarnavimo pabaigos. Mes irgi paklojome kalaus ketaus vamzdžius, kurie tarnauja 50 metų ir daugiau. Kai vykdyti darbai Laisvės alėjoje, radome 100 metų amžiaus vamzdį, kuris dar veikė.
Šie vamzdžiai labai nepakantūs šalčiui. Kai gruntas peršąla ir vyksta atlydis, šis vamzdis trūksta, yra tokia bėda ir Vilniaus gatvėje būtų buvę tas pats. Sudėjus naujas dangas palikti seną vamzdyną yra nuodėmė“, – dėstė D. Gražys, pridėjęs, kad dalis šimtamečio vamzdžio iš Laisvės alėjos palikta „Kauno vandenų“ muziejuje.
Bendrovės technikos direktoriaus teigimu, neaišku, kiek vamzdynas dar būtų atlaikęs – neveikiantis daiktas gali gulėti ilgai, bet vandentiekis pastoviai eksploatuojamas. Rekonstrukcija orientuota ir į vandens kokybę, nauji vamzdžiai sprendžia drumstumo problemą, dabar iš šios miesto dalies skundų esą negaunama.
Prisijungė prie batuotųjų miestų draugijos
Didelis iššūkis, anot D. Gražio, buvo ir tai, kad Vilniaus gatvė priklauso kultūros paveldo zonai, visi darbai atlikti prižiūrint archeologams. Pirmi ėjo jie, tada rangovai ir pabaigoje klotos dangos.
„Archeologai buvo tie žmonės, kurie prižiūrėjo, stabdė ir neleido dirbti kol jie nepadarė tyrimų. Kiek ilgiau jie dirbo, tiek mums trumpėjo terminas. Rangovams buvo itin svarbu, kad kuo greičiau leistų statyti“, – sinergiją tarp tyrinėtojų ir statytojų apibūdino „Kauno vandenų“ technikos direktorius.
Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje
Jo žiniomis, archeologai aptiko apie 2000 radinių, kurie bus perduoti Kauno miesto muziejui: rasta odos, keramikos dirbinių, monetų. Kasant vandentiekio tranšėjas, rastas senas akmeninis grindinys, medinės rąstų konstrukcijos, klotos rankiniu būdu. Seniausi radiniai – XV a. odinės avalynės dalys, Kauną archeologijos mokslo puslapiuose įrašančios tarp viduramžių Lietuvos sostinių ir uostamiesčio.
Tarp dirbinių išsiskiria ankstyviausia Lietuvoje rasta kumštinė pirštinė, paviršiaus įpjovomis ornamentuota peilio makštis bei auliukinio aulas, pagal kurį galima rekonstruoti visą modelį.
Paskutinis terminas – gegužės pabaiga
A. Pakalniškio žodžiais, atidaryti Vilniaus gatvę Kalėdoms atrodė gana nereali svajonė, bet tai pavyko padaryti. Kitas galutinis terminas – Kauno Europos kultūros sostinės 2022 pagrindinis renginys gegužės pabaigoje. Iššūkis čia ne mažesnis nei su inžineriniais tinklais, kadangi vien tašytų akmenų, kuriuos reikia sudėti po vieną, yra apie 140 tūkst.
„Laukiame tinkamų oro sąlygų ir tikiuosi, kad „Autokaustai“ pavyks su tuo susitvarkyti. Galbūt ginčus pavyks išspręsti ir be teismų galutinio termino, geranoriškai. Kiekvienas turime savo argumentus ir jais remiamės, bet matome, kad po vieno kito susitikimo artėjame prie susitarimo.
Sudėti Vilniaus gatvėje nepjautus akmenis, mano nuomone, sunkiai įmanoma, nes akmenų paviršius neatitinka lygumo parametrų. Be kultūros paveldo reikalavimų yra ir kiti statybos techniniai reglamentai (STR), sakantys, kokie turi būti dangų aukščių skirtumai. Sunkiai įsivaizduoju, kaip nelygintas akmuo galėtų XXI amžiuje grįžti į rekonstruotą gatvę ir taip sudaryti kliūtis“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Daugiau šia tema
Ir tuoj pat pridūrė, kad įmanoma viskas, bet tai pažeistų teisės aktus, tam tikrus STR, kurie liečia dangos lygumą, kad visi galėtų nevaržomai judėti. A. Pakalniškis patikino, kad gatvė žvyrkeliu neliks, tačiau savivaldybė pasiryžusi ginti nupjautų akmenų sprendinį, kuriuo tiki.
