Rekonstruojama Vilniaus gatvė prabilo kelių šimtų metų senumo radiniais – Kas vyksta Kaune

Rekonstruojama Vilniaus gatvė prabilo kelių šimtų metų senumo radiniais

R. Tenio nuotr.

Liepos viduryje prasidėjus kapitaliniam Vilniaus gatvės remontui, istorinės Kauno arterijos ėmėsi ne tik rangovai, bet ir archeologai. Pirmuosius žvalgymus atlikę praeities sluoksnių tyrinėtojai jau rado įvairių laikotarpių monetų, kitų buities liekanų, gyvūnų kaulų, kurie praturtins žinias apie senųjų kauniečių gyvenimą. Toliau rekonstrukcija ir archeologiniai kasinėjimai bus vykdomi išvien.

Bene masiškiausiai kaldintos XVII a. monetos

Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo archeologinius kasinėjimus vykdančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ direktorius, archeologas Simonas Sprindys, visose Vilniaus gatvės tyrimų vietose randamas kultūrinis sluoksnis, kurio apatinis horizontas siekia XVI a.

„Šiame horizonte vietomis turime akmenų grindinį, vietomis – medines konstrukcijas, kurios gali būti medgrindos ar medinių statinių vietos. Taip pat atkasama daug to laikotarpio radinių: puodų šukės, gyvūnų kaulai, monetos. Randama tai, ką žmonės naudojo, jų veiklos liekanos“, – aiškino pašnekovas.

Anot archeologo, dominuoja dviejų laikotarpių monetos: XVII a., Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero (valdė 1649-1668 m.) laikų šilingai. S. Sprindžio vertinimu, tai ko gero dažniausiai archeologų Lietuvoje aptinkamos XVII a. monetos, kurių buvo prikaldinta keli šimtai milijonų vienetų.

Aukštesniuose sluoksniuose iškasamos carinės Rusijos periodo, XIX a. vidurio-antros pusės monetos, taip pat rasta XX a. Lietuvos Respublikos ir SSRS metalinių pinigų. Iki šiol aptikta 16 monetų, visos pavienės, tad lobio sąvoką atitinkančio radinio, pasak S. Sprindžio, kol kas nėra.

„Tiek monetos, tiek kiti dirbiniai – buitinės ir statybinės keramikos šukės, kauliniai, stikliniai ar metaliniai dirbiniai – atlikus visus archeologinius tyrimus bus inventorizuoti: aprašyti, išmatuoti, nustatyta jų tipologija ir pagaminimo laikotarpis, nufotografuoti. Tai atlikus, radiniai kartu su visa iš jų išgauta informacija bus perduota Kauno miesto muziejui“, – tolesnį radinių likimą nusakė archeologas.

Kaulai parodys, ką kauniečiai valgė

Tuo tarpu gyvūnų kauleliai bus išsiųsti į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Archeologijos centrą. Ten specialistai nustatinėja gyvūno rūšį, amžių, skerdimo žymes.

„Pagal gyvūnų kaulų paplitimą vienoje ar kitoje Vilniaus gatvės dalyje galima susidaryti tam tikrą paveikslą, ką valgė XVI-XVII a. kauniečiai, kokių tautybių žmonės čia gyveno. Jeigu buvo daug žydų, galbūt dominuoja stambiųjų galvijų kaulai, o ten, kur randami kiaulių kaulai, galima daryti prielaidą, gyveno lietuviai, slavai ar kitų tautybių žmonės“, – pavyzdį pateikė S. Sprindys.

Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje
Rastos gyvūnų liekanos bus siunčiamos tirti į Vilnių, kiti radiniai po inventorizacijos atsidurs Kauno miesto muziejaus žinioje / R. Tenio nuotr.

Šiuo metu „Praeities tyrimų institutas“ vykdo tyrimus Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki Birštono gatvės požeminės perėjos. Kai uždarinės atkarpą nuo Birštono gatvės iki Laisvės alėjos, nuims dangas, archeologai vėl taip pat eis iš paskos darbininkams ir tirs.

Su rangovais dirba ranka rankon

Kaip įvardijo S. Sprindys, archeologinių kasinėjimų užsakovai yra du: „Kauno vandenys“ ir „Autokausta“. Kadangi darbų daug ir už skirtingas projekto dalis atsakingos skirtingos bendrovės, ir užsakovai yra keli.

„Rekonstrukcija ir archeologiniai tyrimai kol kas vyksta lygiagrečiai, tyrimai remontui netrukdo. Kai kurios paviršinio grunto, inžinerinių tinklų vietos jau yra perkastos sovietmečiu. Ten ekskavatoriai gali dirbti, keisti magistralines trasas ir archeologija tam nekliudo“, – simbioze statybų aikštelėje džiaugėsi S. Sprindys, pažymėjęs, jog net ir aptikus archeologinių vertybių, gatvės rekonstrukcijos darbai nebus stabdomi ar neįmanomi.

Tyrimai vyksta tose vietose, kur projektuojami nauji tinklai, gyvenamųjų namų įvadai ir pan., kur ankstesniais laikais nebuvo sugriauta. Darbininkai bendradarbiauja, jei kyla klausimų, pasikviečia pasižiūrėti: „Sutariame ir vieni kitiems netrukdome. Stengiamės savo procedūras atlikti skubiai, kad kuo mažiau trukdytume kitiems. Darbus pradedame nuo ankstyvo ryto, kad rekonstrukcija netruktų ir kauniečiai kuo greičiau turėtų sutvarkytą gatvę.“

Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus gatvėje
Kol kas archeologai su statybininkais Vilniaus gatvėje sugyvena / R. Tenio nuotr.

Archeologiniai tyrinėjimai Vilniaus gatvėje, pridėjo S. Sprindys, yra planiniai darbai, kuriuos projekto vykdytojai įvertino prieš pradėdami rekonstrukciją. Žvalgomieji tyrimai jau eina į pabaigą ir trikdžių remontui nesukėlė, o tolimesni archeologiniai tyrimai bus vykdomi paraleliai su rangovų atliekamais darbais.

Aklinai uždaryta gatvė sukėlė pasipiktinimo pliūpsnį

Liepos 12-ąją pradėjus rekonstrukciją, 830 m ilgio Vilniaus gatvėje požeminių komunikacijų darbus planuojama baigti iki Kalėdų, o visą projektą įgyvendinti iki kitų metų vasaros. Čia bus atnaujintos komunikacijos po žeme, sudėti nulyginti esami grindinio akmenys, iškloti porą centimetrų pakilę tamsaus akmens šaligatviai, įrengti nauji šviestuvai ir kiti architektūros elementai.

Tiesa, vos startavus rekonstrukcijai, Kauno savivaldybė socialiniame tinkle sulaukė nepasitenkinusių kauniečių komentarų antplūdžio. Viešojoje erdvėje kilo arši diskusija dėl sunkumų verslininkams ir turistams, kai kurie skersai išilgai perkastą Kauną net pavadino „pinigų skalbykla“. Savivaldybė atrėmė, jog sprendimas uždaryti pėsčiųjų arteriją priimtas dėl saugumo, siekiant kuo greičiau pabaigti darbus, o miestiečiams patariama žygiuoti Muitinės ir Kurpių gatvėmis.

Rekonstruojama Vilniaus gatvė

Rekonstrukcijai šiuo metu taip pat uždarytas transporto žiedas ties Kauno pilimi bei P. Vileišio tiltas. Šį svarbų transporto mazgą vėl atverti planuojama rugsėjį.

Savivaldybė vykdo ir keletą didelių statybų projektų: Nemuno saloje vyksta mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ bei baseino prie „Žalgirio“ arenos statybos, tęsiama S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija.

Daugumą darbų siekiama pabaigti iki 2022 metų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA