Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma.
„Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Ji pirmadienį migrantų krizės klausimus aptarė su Vilniuje viešinčia eurokomisare, atsakinga už vidaus reikalus, Ylva Johansson (Ilva Johanson).
„Kalbant apie migrantų perkėlimą iš Lietuvos, mums trūksta sistemos teikiant tokią paramą, tačiau matome, kad valstybės narės veikia greitai ir ambicingai reaguojant bei teikiant paramą ir solidarumą Lietuvai – tiek kalbant apie įrangą, personalą, ir visuomet turime galimybę prašyti savanoriško migrantų pasidalinimo ir Europos Komisija gali tai daryti, jeigu to prašys Lietuva“, – spaudos konferencijoje sakė Y. Johansson.
Daugiau šia tema
„Aš siūlau įvesti ir privalomą solidarumo mechanizmą, kad užtikrintume, jog kai šalis narė patiria spaudimą, ji galėtų sulaukti pagalbos iš kitų narių ir ta parama nebūtų savanoriška“, – teigė eurokomisarė.
Prašo didesnio ES įsitraukimo kalbantis su Iraku
Premjerė I. Šimonytė sako, kad Europos Sąjunga yra įsitraukusi į migrantų krizės Lietuvoje sprendimą, tačiau prašo aktyvesnės pagalbos, kalbantis su Iraku dėl kelionių į Minską mažinimo bei šalyje neteisėtai esančių žmonių grąžinimo.
„Akivaizdu, kad yra keletas dalykų, kur Europos Komisija, Europos Sąjungos institucijos Lietuvai padeda ir, tikiuosi, kad padės daugiau. Pirmiausia, yra paties srauto potencialo mažinimas. Čia didžiausias lūkestis yra ES galimybė išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako vyriausybe“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
Taip premjerė kalbėjo po susitikimo su Europos Komisijos nare Y. Johansson, kuri yra atsakinga už Bendrijos vidaus reikalus.
I. Šimonytė akcentavo ir readmisijos klausimo svarbą, derantis su Bagdadu.
Premjerė teigė, jog taip pat labai svarbi ir praktinė ES parama, kuri šiuo metu jau teikiama, jos tikimasi ir ateityje. Tai – užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų pareigūnai, vertėjai.
„Esame aptarę ir šitą pagalbą, ir kitas pagalbos priemones, kurias EK galėtų suteikti. Taip pat ir finansiškai“, – dėstė ji.
„Turime paspartinti bendradarbiavimą“
Savo ruožtu Y. Johansson pripažino, kad sprendžiant šią krizę „reikia nuveikti daugiau“. Ji sakė, kad dauguma atvykstančių migrantų greičiausiai nėra pabėgėliai, todėl jų išsiuntimo klausimas išties yra ypač aktualus.
„Taip pat turime nuveikti daugiau, kad užkirstume kelią tokiems skrydžiams į Minską. Pranešiu tai EK pirminikei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lejen) ir ES vyriausiajam užsienio reikalų įgaliotiniui Josepui Borelliui (Žozepui Boreliui), nes tai apima ne tik mano kompetenciją, (…) tai yra visos EK kompetencija stovėti kartu su Lietuva“, – kalbėjo eurokomisarė.
„Turime paspartinti savo bendradarbiavimą, reikia nuveikti daugiau, nes situacija kelia tikrai daug iššūkių“, – pridūrė ji.
Y. Johansson teigė, kad Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat dirba savo darbą. Ji turi „reikiamą informaciją apie atvykstančius migrantus ir teikia jiems informaciją, kad tai nėra tinkamas būdas atvykti, tai nėra naujas migrantų kelias, maršrutas“.
Politikė pabrėžė, kad diskusijose Irakas bei kitos šalys „elgiasi konstruktyviau, nei tikėjausi“.
„Aišku, kad reikia dar tęsti šias pastangas. (…) ES turi daug galių kalbantis su trečiosiomis šalimis“, – aiškino eurokomisarė.
Svarsto riboti vizų išdavimą
Europos Sąjunga praėjusią savaitę pranešė spaudžianti Iraką nutraukti migrantų, bandančių per Baltarusiją pasiekti Lietuvą, srautus. Savo ruožtu J. Borrellis pranešė per derybas su irakiečių užsienio reikalų ministru aptaręs „būdus pažaboti padidėjusį Irako piliečių, neteisėtai vykstančių iš Baltarusijos į Lietuvą, skaičių“.
Y. Johansson teigė, jog ji jau anksčiau yra pasiūliusi naujų priemonių, susijusių su vizų išdavimu trečiųjų šalių piliečiams, jei konkrečios valstybės nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, sprendžiant migracijos klausimus.
„Naudojamės politiniu, teisiniu spaudimu trečiųjų šalių atžvilgiu“, – aiškino eurokomisarė.
Sieks atskirti pabėgėlius nuo neteisėtų migrantų
Be to, anot jos, neteisėtos migracijos problemas Bendrijos lygiu galėtų sumažinti naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas, kurį pernai pristatė Komisija. Tačiau jį dar turi patvirtinti visos Bendrijos narės.
„Jis galėtų padėti susikoncentruoti ties nelegaliais maršrutais, siekiant užtikrinti, kad atvykstantys nelegaliai, kurie tikriausiai net nėra pabėgėliai, turėtų turėti tam tikrą nuolatinę nustatytą procedūrą, skirtingą nuo pabėgėlių procedūros“, – aiškino politikė.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą kirto beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
