Lietuvos jūrų skautai 2022 metais švęs 100-metį ir jau šią vasarą, liepos 11-25 dienomis kviečia visus, skautus ir ne skautus, švęsti kartu irkluojant pagrindiniu Lietuvos vandens keliu – Nemunu.
„100 vandens žygis” – žygis-ekspedicija upe Kaunas-Rusnė, startuoja liepos 11 d. (sekmadienį) iš Kauno, nuo prieplaukos Nemune prie Vytauto bažnyčios, rašoma iniciatyvos „Švęskime upę!” pranešime žiniasklaidai.
Smalsiems miestiečiams bus galimybė senojoje Kauno prieplaukoje pamatyti senovines irklines valtis, burvaltes, vytinę – žygio dalyviai plauks senoviniais mediniais laivais „Jūratė”, „Rusnietis” ir „Vykintas”, taip pat legendinio kruizinio laivo „Titaniko” gelbėjimosi valties kopija „Titanikas”, trivietėmis kanojomis, portugališka irkline valtimi „Dory”, švediška jūrine valtimi. Vandens žygis tęsis Nemunu apie 200 km iki Rusnės, pabaigoje laukia Jūrų šventė Klaipėdoje.
Senieji laivai pasakoja krašto istoriją ir laivybos tradicijas
Dalis ekspedicijoje dalyvaujančių irklinių valčių, burvalčių yra rusniškio Kęstučio Laukevičiaus. Paklaustas, kodėl senoviniai laivai, kaip jie atsirado jo gyvenime ir ką pačiam jie reiškia, K. Laukevičius atsako: „Pirma valtis kurią pasigaminau, buvo tradicinė žvejų venterinė burvaltė. Tai atsitiko 2003 metais. Ne taip seniai, nuo 2002 metų, atsirado susidomėjimas.
Buvo plaukimas į Juodkrantę, draugas atkūrė venterinę valtį, pasikvietė į kelionę, nuplaukėme, grįžome ir supratau, kad ir man reikia tokios valties. Kitais metais ją pasigaminau. 2004-ais ja plaukėme į pirmą ekspediciją „Kurėno sugrįžimas”, ekspedicijos tikslas – etnografiniais laivais kurėnais, venterinėmis valtimis apiplaukti Kuršių marias ir žmonėms parodyti, kokie anksčiau buvo laivai. Vėliau buvo daugiau ekspedicijų, žygių, jungiančių Lietuvą su kaimyninėmis šalimis”.
Kurį laiką pirmoji Kęstučio burvaltė neturėjo vardo. Pavadinimas atsirado po vienos iš dalyvautų Jūrų švenčių Klaipėdoje. „Žmona šoko pedagoginiam liaudies šokių ansamblyje „Rusnietis”, pagalvojau, kad geras šokis, geras pavadinimas. Anksčiau žmonėms kildavo klausimų, kaip mano laivą vadinti.”
„Rusnietis” yra pamario krašto tradicinė žvejų venterinė burvaltė, mažesnė už kurėną. „Nuo venterinių tinklų, nuo venterių, plaukdavo tikrinti tinklų, nuo to ir pavadinimas”, – sako Kęstutis.
Pavadinimus Kuršių marių žvejų burvaltės gaudavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo. „Rusnė yra toliau nuo marių, venterine galima pasiirkluoti. Dabar ir motoriuką kabiname, laiko neturi dauguma, išplaukia ir jau turi žinoti, kada grįšime, viskas suplanuota. Vėjo kai nėra – motoriukas leidžia grįžti laiku.”
Žmona iš Rusnės kilusi, pats – iš Radviliškio. Šeima įsikūrusi Rusnėje sodyboje, šalia Rusnės uosto. „Prie pat Pakalnės upelio gyvename, išsitraukiame į krantą, pavasarį ir stintas žvejojame, pavasarį, kai ledai išeina, nusileidi į upės vagą ir ruošiesi stintoms. Laivai čia yra vertybė, ir paplaukioti, ir kalėdinius plaukimus darome, pirmąją Kalėdų dieną su bendraminčiais į marias plaukiame.”
Šia transporto priemone puikiai tinka plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis. Ji yra tvirta, turi mažą grimzlę, tad visos Kuršių marių pakrantės puikiai pasiekiamos. „Sudėtinga gaminti – pats negaminau, gaminausi pas meistrą Viktorą Spiridoną Belokopytovą. Jis – senas rusniškis, laivadirbystės išmoko iš prūsų, kurie čia gyveno, paskui jie išsikėlė į Vokietiją, kiti išmirė. Viktoras dirbo laivų ūkyje.”
Paskui gimė antra valtis – upių autobusas, kaip ją vadina K. Laukevičius. „Antroji mano pasigaminta burvaltė „Vykintas” suprojektuota taip, kad būtų patogi plaukioti ne tik su burėmis, bet ir su irklais. Svajojau kaip įmanoma daugiau žmonių sudominti irklavimu mūsų Nemuno deltos sekliose upėse. Na bet daugiausia 4 kilometrus pairkluoja”, – juokiasi. „Taip pat esame ne vieną kartą ekskursavę iki Kauno ir atgal, dalyvavome ir Hanzos dienose Kaune.”
Trečiąją valtį jau įsigijo, ji taip pat dalyvaus ekspedicijoje – tai legendinio kruizinio laivo „Titaniko” gelbėjimosi valties kopija „Titanikas”. „Radau ją Kaune pagal skelbimą. Vienas lietuvis pagamino anglams dokumentiniam filmui, o po filmavimo jos jau nereikėjo ir norėjo parduoti. Dvi dienas pasiremontavau Lapėse ir grįžau Nemunu į Rusnę”.
Ekspedicijoje tikriausiai bus irkluojama ir Kęstučio portugališka irkline valtimi „Dory”. Tai tipinė jūrinė žvejų valtis naudota apie 1960 metus menkių žvejybai, ja portugalai žvejojo menkes Šiaurės Atlante. „Ne tokia stabili, yra ką veikti su ja”, – šypsosi.
Siekdami atgaivinti senąsias krašto tradicijas ir populiarinti laisvalaikio ir gyvenimo būdą, plaukioti ir buriuoti šiais laivais, K. Laukevičius kartu su bendraminčiais dalyvauja įvairiose ekspedicijose ir renginiuose. „Ką pačiam reiškia dalyvavimas ekspedicijose? Realiai taip nepaatostogausi, ir ant valties, ir miške, palapinėje, ir ant piliakalnio, bažnyčioje, restorane, šventėse su vietos bendruomenėmis. Tokia niša, kai žmonės net neįsivaizduoja, stoji, kur nori, automobiliu tiek neprivažiuosi.”
Vytinė – tik Lietuvai būdingas upinis laivas
„Laivas „Jūratė” atsirado, nes žvejoju versliniu būdu su bučiais – prireikė valties. Kadangi pastatyti valtį ganėtinai brangiai kainuoja, sugalvojau pats. Pasikonsultavau su laivų statybą gerai išmanančiu rusniškiu Viktoru Belokopytovu. Jis pasakė „kai pats statysi ir išmoksi”.
Kai ėmiausi pats, supratau tuomet jo žodžius”, – pasakoja šilutiškis Rokas Radzvilavičius. Bendravo ir su žinomu istorinių laivų meistru, senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtoju Simu Knapkiu, kuris pirmasis pasigamino vytinės tipo medinį laivą, suteikė jai vardą „Vytautas Didysis”.
R. Radzvilavičius turėjo ir barkasą, juo plukdydavo žmones. „Tokių laivelių, perdarytų iš žvejų laivų plukdyti žmones pramogai, pradėjo daugėti, norėjosi kažko kito pasiūlyti, taip pat – išsaugoti ir populiarinti kultūrinį krašto paveldą.” Svarstė statyti ir didesnį senovinį laivą – reizinę, tačiau jai gaminti reikėjo ir didelių patalpų, venterinės atrodė per mažos jo sumanymams įgyvendinti. „Esu kilęs iš Sausgalvių kaimo netoli Šilutės, čia vytinę ir pasigaminau. Su laivyba nuo mažų dienų, pats augau prie Nemuno, laivą valdau jau seniai”.
„Vytinės buvo naudojamos kaip prekybiniai, krovininiai laivai, kur dvaras – ten ir vytinės buvo. Šiuo metu pagal dydį antra, yra stabili, nebijo bangų.” Lietuvoje mediniai vytinės tipo laivai yra trys: „Vytautas Didysis”, „Jūratė” ir Kėdainių „Vėtra”. Išvaizda ir išmatavimais nežymiai skiriasi. Savo vytinę statytis R. Radzvilavičius pradėjo 2019 metų gegužės 20 d., o jau liepos 18 d. nuleido į vandenį ir ja plaukė į Jūros šventę. Čia naujas laivas buvo pakrikštytas pagal senąsias tradicijas.
Savo reikmėms šiuo metu vytinės užtenka, planuose ateičiai yra mažasis kurėnas, buriavimui.
„100 vandens žygis” kviečia patirti kultūrinį maršrutą
Maršrutą upe K. Laukevičius vadina vienu iš Lietuvos turimų karūnos perlų. „Kuo ypatingas? Papasakoti reikia su peizažais, su krantais, piliakalniais, muziejais, dvarais, parkais. Iš automobilio eini į objektą, o čia iš laivo eini į objektą ir plauki. Pakrantės stebuklingos, smėlėtos, su mašina tiek nepamatysi, bet kur stoji, gražu. Ir vanduo upėje pašvarėjęs.”
„Žygio metu Nemune burių neplanuojame kelti. Jaunimas irkluos, iki Jurbarko po 20 km į dieną, valtys nemažos, žiūrėsime kaip seksis pasroviui. Po tokių kelionių paaiškėja, kad vieni gali kolektyve, kiti negali, ar kolektyvas išliks, o gal draugais liks ilgam”, – svarsto K. Laukevičius.
R. Radzvilavičius pamini, kad vytinė istoriškai neturėjo irklų. „Laive yra varikliukas, ganėtinai galingas, įleistas į patį korpusą, kad jo nesimatytų. Ekspedicijos metu, jei bus entuziazmo, galbūt ir bures kelsime, kad vaikai pamatytų kitokią patirtį”.
„Šimtmečio žygis dalyviams suteiks galimybę pažinti Lietuvą visai iš kitos pusės. Plaukiant ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe Nemunu leis grožėtis nuo jo atsiveriančiais įspūdingais kraštovaizdžiais, susipažįstant su pakeliui esančiomis istorinėmis ir gamtinėmis vertybėmis, aplankant įžymias lankytinas vietas ir objektus.
Taip pat tai galimybė išbandyti ir pajusti skautiško gyvenimo skonį. Sustojimuose nakvynės vietos prie Nemuno, natūralioje gamtoje, palapinėse. Vakarojimai prie skautiško laužo, bendravimas su vietinių regionų meninių kolektyvų ir kitais žymiais žmonėmis, šokant, dainuojant skautiškas dainas bei dalijantis dienos įspūdžiais”, – sako žygio iniciatorė VšĮ „Baltijos jūrų skautai” vadovė Jurgita Paškevičienė.
Planuojama Rusnę pasiekti liepos 21 dieną, o liepos 24-25 dienomis – dalyvauti Jūros šventės renginiuose Klaipėdoje.
Lietuvoje pirmoji jūrų skautų sąjunga įsteigta 1922 m. Aušros gimnazijoje Kaune, vėliau įkurta pirmoji draugovė, kurią globojo Kaune įsteigtas Lietuvos jachtklubas.
Žygio-ekspedicijos pabaiga – Jūrų šventė Klaipėdoje
Žygis Nemunu baigsis Rusnėje, tačiau dalis jį tęs keliaudami laivais mariomis bei dalyvaudami Jūrų šventės Klaipėdoje programoje. „100 vandens žygyje” dalyvaujanti venterinė burvaltė „Rusnietis” buvo visų Klaipėdoje vykusių Jūros švenčių dalyvė. Šiemet taip pat dalyvausime”, – užsimena K. Laukevičius. Jūrų šventėje ypatingas dėmesys skiriamas tradiciniams ir istoriniams mediniams laivams.
Ekspedicijos Nemunu pabaigoje burvaltė „Rusnietis”, vytinė „Jūratė” dalyvaus kasmetinėje burinių laivų regatoje. Birželyje prasidėjusi 9-oji tradicinių burinių laivų regata „Burpilis” kasmet suburia virš 10 mažesnių ir didesnių burvalčių iš viso pamario.
Kaip sako regatos organizatorė Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, regata – tai būdas išsaugoti atmintį apie Lietuvos vandenų istorinę laivybą, senuosius buriavimo principus ir tradicinę laivadirbystę, didinti Lietuvos medinio burinio laivyno matomumą.
Liepos 23 dieną vyks regatos trečiasis, Jūros šventės etapas Juodkrantė – Klaipėda. Įplaukus į Dangę bus pakeltas tiltas, čia vyks tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė”.
Informaciją parengė bendraminčių iniciatyva „Švęskime upę!”. Kaune gimusi iniciatyva kviečia miestiečius naujai atrasti upes mieste, kurti naujus bendruomeninius, kultūros ir meno reiškinius upėse ir upių pakrantėse.
Informacija apie 2021 m. liepos 11 d. (sekmadienį) žygio dalyvių išlydėjimą iš Kauno :
Šimtmečio vandens žygis-ekspedicija prasideda nuo prieplaukos Nemune, prie Vytauto bažnyčios Kaune;
11 val. iškilmingas dalyvių išlydėjimas Vytauto bažnyčios kiemelyje;
12 val. įsilaipinimas ir žygio pradžia, atvykusieji išlydėti kviečiami prisijungti į dalyvių palydėjimą 4-vietėmis kanojomis iki Zapyškio (vietas kanojose rezervuoti telefonu 8 615 64326).
