Dar 2015 m. priimtos Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento pataisos, pagal kurias sutrumpintas tarybos narių pasisakymams skirtas laikas, sulaukė teismo dėmesio. Vyriausybės atstovui paprašius įvertinti iš esmės konvejerinį tarybos posėdžių darbo metodą lėmusius pakeitimus, konstatuota, kad ribojimai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui (VSĮ). Savivaldybė laikosi savo pozicijos: reglamentas su aukštesnės galios teisės aktais nesikerta, o laiko limitas nustatytas ir Seime.
Sprendimą trijų teisėjų kolegija Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose skelbė antradienį. Administracinė byla užvesta gavus Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse Andriaus Cechanavičiaus pareiškimą, kuriame teigta, kad valdančiųjų nustatyti ribojimai neleidžia tarybos nariams tinkamai vykdyti savo funkcijas.
„Vieningas Kaunas“ tik atėjęs į valdžią 2015-ųjų pavasarį savivaldybės tarybos veiklos reglamentą pakeitė taip, kad tarybos narių klausimams būtų skiriama 30 sekundžių, o pasisakymams – minutė. Šios nuostatos nepaisant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos siūlymų buvo paliktos ir naujame šių metų vasarį priimtame reglamente, tad dėl politikų diskusijų laisvės pasukta teismo keliu.
Trukdo atstovauti kauniečiams?
A. Cechanavičius savo pareiškime nurodė, kad minėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, kadangi per tokį trumpą laiką objektyviai esą neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu reikalu. Anot Vyriausybės atstovo, 108 ir 109 punktuose įtvirtinti laiko rėmai tiesiogiai riboja tarybos narių teisę svarstyti posėdyje aptariamus klausimus.
„Savivaldybės tarybos narys savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimą priimti, įgyvendindamas laisvo mandato principą, galutinai susiformuoja savivaldybės tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek ir pasisakydamas bei išklausydamas kitų tarybos narių pasisakymus. Todėl bet kokie ribojimai, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams, akivaizdžiai trukdo savivaldybės tarybos nariui atstovauti jį išrinkusiems rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei“, – argumentuojama pareiškime.
Gilintis siūlo komitetuose
Į atsakovės batus teisme stojusi Kauno miesto savivaldybės taryba aiškino, kad priimant reglamentą siekta racionalaus posėdžių darbo, o tarybos narių pasisakymai negali trukti neribotai. Kauno valdžia nesutiko, jog tarybos narys dėl balsavimo galutinai apsisprendžia posėdyje diskutuodamas su kolegomis.
„Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių <...> yra pateikti <...> komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Jeigu tarybos narys aktyviai dalyvauja komitetų veikloje (ši pareiga įtvirtinta VSĮ 23 str. – „Kas vyksta Kaune“) tai visus rūpimus klausimus jis gali išsiaiškinti dar iki tarybos posėdžio, o jo metu pareikšti nuomonę svarstomu klausimu skirto laiko visiškai užtenka“, – dėstė savivaldybė.
Atsakovė taip pat argumentavo, kad jokiame aukštesnės galios teisės akte nėra reglamentuota, kiek laiko turėtų būti skiriama tarybos nario pasisakymui ir kiek kartų galima pasisakyti tuo pačiu klausimu. Todėl esą negalima teigti tokį reglamentavimą prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktams. Kauno savivaldybės taryba teigė Vyriausybės atstovo pareiškimą esant „nepagrįstą jokiais objektyviais teisiniais argumentais“, apsiribojama „bendro pobūdžio teiginiais, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas“.
Įtvirtinti apribojimai – nepagrįsti
Regionų apygardos administracinis teismas, vis dėlto, buvo kitos nuomonės. Teisėjų kolegijos išaiškinimu, savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Dėl to taryba esą neturi visiško savarankiškumo pasirinkti tam tikrą teisinio reguliavimo būdą kalbant apie politikų pasisakymo laiką.
„Ribojimai yra pateisinami tuo, jog tais pačiais klausimais tarybos nariai be jokių apribojimų gali pasisakyti <...> komitetuose ir komisijose. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę. Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai“, – konstatavo teismas.
Algio Markevičiaus, Rimanto Giedraičio ir Nataljos Zelionkienės kolegija Vyriausybės atstovo pareiškimą tenkino visiškai. Nuspręsta, kad Kauno valdžia anksčiau minėtuose reglamento punktuose „įtvirtino nepagrįstas procedūrines kliūtis tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose tarybos posėdyje svarstomais klausimais, apribojo ir susiaurino konstitucinius tarybos nario įgaliojimus bei pažeidė Vietos savivaldos įstatymą“.
Teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Skųs nutartį ar keis reglamentą „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare savivaldybė visgi neįvardijo. Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė pakartojo tarybą priimant reglamentą siekus, kad posėdžių darbas būtų konstruktyvus ir racionalus.
„Jokiame aukštesnės galios teisės akte nėra reglamentuota, kiek konkrečiai turėtų trukti tarybos narių klausimai, kiek laiko skirti jų diskusijoms bei pasisakymams ir kiek kartų tai turėtų būti daroma. Taigi negalima teigti, kad toks reglamentavimas, kurį nustatė pati taryba, tvirtindama veiklos reglamentą, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms. Lygiai taip pat ir mūsų šalies Seimas statute yra įvedęs laiko apribojimus klausimams bei atsakymams“, – aiškino R. Šimkaitytė-Kudarauskė.
Prašymai liko stalčiuje
2015 m. Kauno savivaldybės taryboje daugumą užsitikrinęs „Vieningas Kaunas“ jau trečiajame posėdyje sutrumpino pasisakymams ir klausimams skirtą laiką. Tiesa, valdantieji konkretumą užtikrinti ir „bereikalingas diskusijas“ užkardyti norėjo politikus dar labiau įrėminę – atitinkamai siūlyta nustatyti 40 ir 20 sekundžių limitus.
Opoziciniai konservatoriai sprendimo projektą boikotavo, frakcija takart išėjo iš posėdžių salės, o savo vietose paliko Voltero užrašus: „Aš tūkstantį kartų nesutinku su tavo nuomone, bet esu pasirengęs atiduoti gyvybę, kad tu galėtum ją išsakyti.“ Vienintelis likęs Andrius Kupčinskas teigė, kad projektu pažeidžiama Konstitucijoje numatyta įsitikinimų raiškos laisvė.
TS-LKD frakcija tarybos narių klausimams ir pasisakymams skirtą laiką vėl prašė ilginti šių metų vasarį. Konservatoriai savo siūlymą grindė neskundžiama LVAT nutartimi dėl analogiškos situacijos Druskininkų savivaldybėje, kai laiko ribojimai pripažinti prieštaraujantys savivaldos įstatymui, tačiau daug diskusijų sukėlusios nuostatos tarybos veiklos reglamente liko.
„Kauno diena“ yra skelbusi, kad Kauno taryba iš visų didmiesčių sprendimams priimti sugaišta mažiausiai laiko. 2018 m. vienam sprendimui vidutiniškai skirta mažiau nei 1,5 minutės, kai Vilniuje – 11 minučių, o Klaipėdoje – beveik 10 minučių.
