Vienas kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl merų rinkimų iniciatorių, konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad po teismo išaiškinimo vertėtų svarstyti galimybę prilyginti merų funkcijas dabartiniams administracijų direktoriams. Tam, kad teisinis konfliktas būtų panaikintas, siūlymus Seimui speciali darbo grupė ketina teikti rudens sesijoje.
Buvęs Kauno meras tikino pasisakantis už tiesioginius merų rinkimus, bet vertinantis ir argumentus, kad „atstovaujamoji demokratija turi būti įgyvendinama per tarybą, o vykdomoji institucija yra administracijos direktorius“.
„Buvo 2013-2014 metais įvairių diskusijų televizijose ir radijuose, ir pats dalyvavau, aš pasisakiau už merą-administracijos direktorių, tokius jam suteikiamus įgaliojimus. Šiandien Konstitucinis Teismas irgi pasakė, kad visi tarybos nariai, kaip ir Seimo nariai, yra lygūs ir negali būti vieno išskirtinio. Tai nusimato toks modelis“, – BNS teigė A. Kupčinskas.
„Man atrodo, vietos savivalda galėtų turėti tokią tiesiogiai renkamo mero instituciją, reikia sutarti, kad tie įgaliojimai būtų subalansuoti tarp miesto ar rajono tarybos ir įgyvendinamosios institucijos, kad tiesiog meras nesėdėtų ant dviejų kėdžių, kaip tarybos pirmininkas ir administracijos direktorius“, – pridūrė parlamentaras.
Konservatoriaus nuomone, tarybai turėtų būti palikta teisė priimti bendrus sprendimus, pavyzdžiui, tvirtinti savivaldybės biudžetą, strateginius ir detaliuosius planus, o tiesiogiai renkamas meras turėtų vykdomųjų sprendimų galią. Kartu, anot jo, galėtų nebelikti atskiros administracijos direktoriaus pareigybės.
„Ir dabar administracijos direktoriaus pareigybė iš dalies nėra labai savarankiška ir dažniausiai priklausoma nuo mero“, – tvirtino A. Kupčinskas.
Jis sako, kad siūlymus speciali darbo grupė turėtų pateikti per Seimo rudens sesiją: „Seimo valdybos sudaryta rinkimų darbo grupė, kuriai priklausau ir aš, o vadovauja Andrius Vyšniauskas, iki rudens turime laiko ir nagrinėsime, kaip galima būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutartį ir, matyt, rudens sesijai pateiksime siūlymus, tikiuosi, kad ta valia bus.“
KT pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai ir yra įmanomi tik pakeitus pagrindinį šalies teisės aktą. Seime priimti Konstitucijos pataisą būtina, kad už ją dukart balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.
Vis dėlto teismas nusprendė, jog dabar išrinkti merai turėtų pabaigti savo kadenciją ir nutarimas įsigaliotų tik 2023 metų gegužės 3 dieną, t. y. būtų taikomas tik naujiems rinkimams.
Pirmi tiesioginiai rinkimai vyko 2015-aisiais, iki tol merus rinkdavo savivaldybių tarybos. A. Kupčinskas, tuometinis Kauno meras, 2015-aisiais pralaimėjo šiuos rinkimus Visvaldui Matijošaičiui, o 2019-aisiais rinkimuose nedalyvavo.
Daugiau šia tema
A. Kupčinskas sako, kad jo kartu su kolega Stasiu Šedbaru parengta iniciatyva nebuvo susijusi su šia situacija. Anot buvusio Kauno mero, galimas prieštaravimas Konstitucijai „buvo žinomas nuo 2014-ųjų birželio“, kuomet tuometinių socialdemokratų valdomos daugumos iniciatyva ir buvo pakeistas rinkimų įstatymas, kai apie tai įspėjo konstitucinės teisės ekspertai. Jis teigia, kad iniciatyva kreiptis į KT 2019-aisiais kilo Seime svarstant tiesioginių seniūnų rinkimų idėją.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
