Karantinas tęsiasi ir visiškai nėra aišku, kiek jis truks. Lygiai taip pat neaišku, kokių pokyčių sulauksime artimiausiu metu. Atrodo, kad klausimų daugiau nei atsakymų. Sprendimų ir konkretaus plano laukia iki šiol taip pat dirbti negalintys verslai. Kaip vertinti tokią miglotą komunikaciją?
Pasigenda informacinės ir komunikacinės strategijos
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis laidoje Delfi diena sako, kad pasigenda ir informacinės, ir komunikacinės strategijos.
„Pritariu, kad komunikacinėje kampanijoje reikia padaryti daug namų darbų, tačiau pažvelkime į komunikaciją per visus pusę metų ir pamatysime rimtą dalyką, kad PSO strateginiai pasiūlymai, deja, neranda realybės ir kelių, nes informacinė kampanija ir komunikacinė kampanija turi eiti ranka rankon.
Tai nėra tas pats, bet informacinis tikslumas apie priemones, užkratą, kaukes, rankų dezinfekciją, vakcinaciją – tai informacinė kampanija, kuri turi būti kur kas platesnė, gyvesnė ir paremta mokslu, o komunikacinė kampanija turi atsakyti į klausimus, kaip yra reaguojama į viruso plėtros bangas.
Vienu atveju jos būna mažesnės, kitu didesnės, bet komunikacijos specialistai taip pat turėtų mokėti tiksliai suformuluoti pagrindines mintis visuomenei, todėl ir informacinės strategijos instrumentai, punktai, taip pat ir komunikaciniai punktai turėjo būti iš anksto parengti“, – sako pašnekovas.
Pastebi tris pagrindines klaidas
Komunikacijos specialistas Kęstutis Gečas tikina, kad yra trys esminės klaidos, kurias daro dabartiniai valdantieji.
„Žinote, kritikuoti lengva, bet pirmiausia aš pradėčiau nuo supratimo ir palaikymo tiems, kurie komunikuoja, nes komunikuoti tokioje situacijoje yra labai sudėtinga: yra daug neaiškumų, kaip viskas vystysis toliau, nes nežinai, ką pažadėti, o ko nepažadėti, bet ką galėtų geriau padaryti, arba atsižvelgti, tai yra keli punktai. Pirmiausia, komunikacija nėra tik pasakojimas, ką aš veikiu. Komunikacija yra tam tikra prasme viešosios nuomonės formavimas, galvojimas, kaip tai supras žmonės ir kokį veiksmą paskatins daryti arba nedaryti.
Antra, tai nebėra tik medicininė krizė ir valstybė turėtų tai įsisamoninti. Tai yra komunikacijos krizė, gal net socialinė krizė, nes žmonės smarkiai ignoruoja valdžios sprendimus ir net priešinasi. Paskutinis dalykas yra tas, kad, manau, valstybė po truputį pradeda suvokti nuovargį. Jeigu žiūrėtume į Vyriausybės vadovės pranešimus ir pareiškimus, po Velykų, manau, turėsime naują etapą, kai ne tik draudimai bus, bet bandymai gyventi su nauja realybe“, – sako komunikacijos ekspertas.
Kaip komunikuoti su visuomene?
Paklausus, koks būdas būtų geriausias komunikuojant su žmonėmis, komunikacijos ekspertas tikino, kad valdžiai reikia drąsos suvokiant, kaip svarbu įtraukti žmones į atlaisvinimo procesus, nes dabar žmonės sėdi namuose ir net nenutuokia, kada tai baigsis. Taip pat, anot komunikacijos eksperto, reikia ne tik įtraukti žmones, bet taip pat duoti kažką mainais už tai.
„Iš tikrųjų, reikia pirmiausia suskaičiuoti pasekmes ir pratęsiant Vytenio mintį, ką ši Vyriausybė jaučiasi kitaip komunikuojanti po rudens rinkimų, tai ji įdeda labai didelį emocinį krūvį, kas yra labai gerai, bet žmonės vis tiek nuvargsta, ir ko trūksta Vyriausybės komunikacijoje – šviesos tunelio gale. Kita vertus, kas bus, jeigu pasakysi ir neįvykdysi, taigi viskas turi būti susieta su tam tikrais skaičiais, nes tada mes galime įtraukti ir žmones.
Pavyzdžiui, jeigu pasakysime, kad jeigu bus tiek ir tiek skaičių, tada įvyks tai ir tai, tarkime viena ar kita savivaldybė galės mažinti suvaržymus. Tada žmonės supranta, kad jie gali kažką pasiekti, ir jiems bus kažkas duota už tai, kaip atlygis. Dabar yra taip, kad beveik visa Lietuva sėdime namuose, ir visiškai nėra aišku, kada tai baigsis“, – sako komunikacijos ekspertas.
„Dabar jau nuo gruodžio mėnesio esame keturis mėnesius vienodai suvaržyti ir niekas nesikečia. Tai reiškia, kad kažkas neatlieka savo dalies“, – priduria K. Gečas.
Ragina mokytis iš Tokijo
Paklausus, ar gali būti, kad valdžia neturi tikslaus plano, kaip elgtis toliau, kaip kovoti su pandemija, Vytenis Andriukaitis tikino, jog reikia mokytis ir gerųjų pavyzdžių.
„Visų pirma, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų organizacijų mokslininkai yra sudarę planus. Yra labai efektyviai besitvarkančių miestų, savivaldybių ir teritorijų. Šiandien per radiją girdėjau klausimą apie Tokiją ir man dabar atsirado mintis pasiūlyti jums – kodėl Tokijo miestas, kuriame yra su visais miesteliais trisdešimt keli milijonai gyventojų, sugeba visus gyventojus įtraukti į aktyvią veiklą, užkerta kelią virusui, nes Tokijas ruošiasi pirmai olimpiadai kovido sąlygomis. Tai štai didysis tikslas.
Pamėginkime panagrinėti šį atvejį ir kodėl ten susitvarkoma su protrūkiais, kurie būna tai didesni, tai mažesni, bet tikslumas, aiškios instrukcijos padeda ruoštis olimpiadai.
Lietuvoje yra tik trys milijonai gyventojų, tai gal pamėginkime įsivaizduoti, kad esame viena dalis Tokijo ir galime perimti gerąją patirtį. Siūlau Vyriausybei mokytis, nes yra tiek daug literatūros ir pavyzdžių. Tap pat nesuprantu, kodėl Lietuvoje taip nepasitikima savivaldybėmis ir žmonėmis. Lietuvoje didelė dalis žmonių yra pasiruošę padėti kovojant su koronavirusu, nes žmonės patys nori matyti progresą“, – sako politikas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
