Portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių cikle šį kartą pristatomas Dainavos mikrorajonas bei pagrindinės vietos, kurios kauniečiams asocijuojasi su šiuo mikrorajonu. Sovietmečiu įkurtą Dainavos rajoną kauniečiai tapatina su mėgstamais parkais, geru susisiekimu, išskirtiniais pastatais, taip pat atkreipia dėmesį ir į garbės nedarančius nusikaltimus.
Tankiausiai apgyvendintas rajonas
Dainavos kaimas buvo įkurtas dar 1927 metais ir tuo metu šie plotai buvo naudojami Kauno tvirtovės reikmėms, o 1963 metais pradėtas statyti Kauno Dainavos mikrorajonas ir dabar jis yra vienas tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų visame mieste.
Pagal Kauno miesto savivaldybės duomenis, Dainavos seniūnijos plotas siekia vos 5,28 kv. km. o jame gyvena apie 54 000 gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Šiame rajone taip pat pastatyti 242 vienbučiai/dvibučiai ir 385 daugiabučiai gyvenamieji namai.
Pasakojama, kad Dainavos pavadinimas kilęs iš V. Krėvės kūrinio „Dainavos krašto senų žmonių padavimai“, kurį anuomet mėgo skaityti vieno iš kaimo įkūrėjų dukra, kuri kaip teigiama ir pasiūlė šį pavadinimą.
Atnaujinti parkai
Kauniečių paklausus, kuo jiems šis rajonas patinka labiausiai, tarp beveik 500 išsakytų nuomonių, viena pagrindinių, tai žalieji šio rajono plotai – parkai.
Kauno Dainavos mikrorajone įkurti du parkai, abu parkai atnaujinti visai neseniai, atnaujintas Dainavos parkas kauniečius pasitiko 2018 metų vasarą, o Draugystės parkas 2019 metų vasarą.
Draugystės parkas įkurtas 1973 m. kaip Tautų draugystės parkas. Žaliojoje erdvėje buvo suprojektuotos atskiros zonos pagal parko lankytojų amžiaus grupes, apsauga nuo miesto triukšmo – dirbtinai supiltos 3-4 m aukščio kalvos, apsodintos kalnapušėmis.
Pagrindinė parko aikštė – žiedas yra skirtas aktyviam poilsiui. 2009 m. čia įrengta vaikų žaidimų aikštelė, 2010 m. – treniruokliai. Žiedo viduryje stovi skulptoriaus Broniaus Zalenso skulptūra „Švelnumas“, vaizduojanti mažylį laikančią mamą. Pietinėje parko dalyje, netoli Taikos prospekto, įrengtas tvenkinys, rytinėje dalyje – alėja su suoleliais.
Abiejuose parkuose šiuo metu vyksta įvairios mikrorajono šventės ir kitos veiklos, gyventojai džiaugiasi sutvarkytomis žaliosiomis erdvėmis.
Puikus susisiekimas ir spūstys
Daugelis kauniečių pastebi, jog su Dainavos mikrorajonu susisiekimas yra pavyzdinis, čia kursuoja daugybė viešojo transporto maršrutų bei aplink išsidėsčiusios vienos pagrindinių miesto gatvių, kuriomis galima pasiekti šią Kauno dalį.
Dainavos rajonas ribojasi su Savanorių ir Taikos prospekto ribomis, kitoje pusėje atsimuša į Ateities plentą ir Vakarinį aplinkkelį, kuriuo galima lengvai išvažiuoti į magistralinį kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda.
Dainavos rajone pastaruoju metu vairuotojai dažnai susitikdavo su nusidriekusių spūsčių problemomis, tačiau po ilgo laukimo, dabar šio rajono gyventojai gali lengviau atsikvėpti, nes pagrindinių gatvių remontai eina į pabaigą – rekonstruojama Kovo 11-osios gatvė ir Taikos prospektas turėtų būti pabaigti jau šiais metais.
Nors gatvės tiesimo darbai baigti, tačiau kauniečiai pastebi, kad šylant orams atsiranda problemų Taikos prospektu važiuoti ekologiškai – su dviračiu, nes atliekami šaligatvių tvarkymo darbai užsitęsė ir kauniečiams dar reiks sukaupti kantrybės, kol gatvė bus lengvai ir patogiai įveikiama.
„Pasimatymas“ ir „Telekomas“
Kauniečiai iki dabar šiuos pavadinimus naudoja norint nusakyti kurioje rajono dalyje jie yra, nors dabar jau oficialiai šių pavadinimų niekur ir nerasite.
Miegamajame Dainavos rajone buvo pastatytas prekybos centras, kuriame įrengta kavinė-restoranas „Pasimatymas“, kurio dabar nors ir jau nebeliko, tačiau ši vieta vis dar siejama su legendinio restorano vardu. Prie jo taip pat 1974 metais buvo pastatyta skulptoriaus Roberto Antinio „Šventė”.
Visiems taip pat gerai žinomas Taikos prospekto, Birželio 23-osios ir Baranausko gatvių sankirtoje buvęs „Telekomas“, kurio vietoje dabar įsikūrusi „Telia“ bendrovė, o anksčiau šioje sankryžoj stūksojo didžiulis žiedas. „Telekomo“ pastatas buvo svarbus miestui ir Sausio 13-osios įvykių metu jį ginti rinkosi ne tik Dainavos, bet ir viso Kauno gyventojai.
Bermudų trikampis
Jau kelis dešimtmečius Kaunas gali pasigirti ir savo nuosavu „Bermudų trikampiu“, kurį žino turbūt kiekvienas Dainavos mikrorajono gyventojas. Šis namų ir pastatų kompleksas ribojasi su trimis gatvėmis, todėl nekeista, kad tokį pavadinimą ir gavo. Taikos ir Pramonės prospektų bei Draugystės gatvių apsuptyje esantis kvartalas išskirtinis savo architektūriniais sprendimais ir painumu.
Tarpukariu šioje miesto dalyje buvo kaimo vietovė. Šiame kaime tekėjo Dainavos upelis, vėliau sovietmečiu veikė „Dainavos“ kolūkis. Beje, netoli „Bermudų“ esančiame Draugystės parke tuomet ganėsi karvės.
Bermudų trikampyje yra visko, ko gali prireikti gyventojams nuo degalinių iki kirpyklų, vaikų darželių ir net bažnyčios. Ir viskas telpa į vieną trikampio formos rajono dalį.
Daugiau apie „Bermudų trikampio istoriją galite skaityti čia.
Prekybos miestelis „Urmas“
Ši milžiniška prekybos erdvė Kaune įsikūrė dar 1992 metais ir iki šiol kauniečiai čia važiuoja matuotis žinomų gamintojų drabužių prieinamomis kainomis ar parduoti jau nereikalingų daiktų ir kitų gėrybių automobilių bagažinių turguje.
Sovietmečiu tai buvo prekybos sandėlių kompleksas, garsėjęs kaip deficitinių prekių zona. Prekybos miestelis išlikęs kaip vieta, kuri buvo viena iš kelių pagrindinių lietuviško verslo židinių. Beveik 18 ha užimanti teritorija šiandien gali pasigirti daugiau nei 2500 prekyviečių, kuriose verda mažmeninė ir didmeninė prekyba.
Čia įkurtas ir didžiausias turgus Kaune – „Urme“ veikiantis Centrinis Kauno turgus. Miestiečiai į turgų plūsta nuo ankstaus ryto, kad galėtų įsigyti šviežiausių prekių iš ūkininkų bei gamintojų.
„Urme“ tris kartus per metus vyksta didžiausias Baltijos šalyse senturgis „Laiko ratu“, kaskart sutraukiantis po kelis šimtus antikvaro prekybininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių.
1000 litų pastatas
Šalia visiems gerai žinomo Prekybos miestelio „Urmas“ stovi dar vienas visų dainaviškių atpažįstamas ir Dainavos išskirtiniams pastatams priskirtas modernus, išskirtinio eksterjero biurų centras, kitaip žinomas kaip „1000 litų pastatas“, šis objektas pastatytas 2008 metais.
Dešimties aukštų pastatas yra netaisyklingos apvalios formos. Bendras šio pastato biurų plotas siekia apie 4,5 tūkst. kv. m. Viduje vyrauja gausa nerūdijančio plieno, gelžbetonio, pilkų, juodų spalvų ir stiklo motyvai. Erdviausia dalis – modernus vestibiulis.
Išskirtinumas šio pastatas slypi jo išorės puošyboje, ant fasado yra atkartotas susukto 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinys. Šis meno šedevras pastatui užtarnavo vietą Lietuvos rekordų knygoje, kaip didžiausias vitražas.
Šis projektas visiems Kauno gyventojams primena apie buvusią pagrindinę nacionalinę Lietuvos valiutą – litą, kurią nuo 2015 metų pakeitė įvestas euras.
Automobilių perteklius kiemuose
Dažnai Dainavos gyventojai atkreipia dėmesį, jog būtent šiame rajone surasti kur pastatyti savo automobilį daugiabučio kieme yra misija neįmanoma. Apsilankius daugiabučių kiemuose automobilius greičiausiai rasite sustatytus ant žalios vejos ar ant šaligatvių, nes Dainavos vairuotojų vis daugiau, o naujų aikštelių rajone per pastaruosius dešimtmečius, deja, neatsirado.
Pagal Kauno plano duomenis, Dainavos seniūnijos daugiabučių gyventojams buvo numatyta vos 4 750 automobilių statymo vietų, tačiau vis daugiau gyventojų įsigyjant nuosavus automobilius, infrastruktūra prie šio poreikio pritaikyta nebuvo. Pagal apskaičiavimus, statymo vietų šiose teritorijose turėtų būti apie 31 000, taigi lengvųjų automobilių saugojimo vietų stygius Dainavos seniūnijoje daugiabučių gyvenamųjų namų statybos teritorijose yra apie 26 000.
Atliekų deginimo ir rūšiavimo gamyklos
Kauniečiai pastaraisiais metais itin smarkiai atkreipė dėmesį į rajone sklindantį dvoką ir pirminiu taikiniu buvo tapusi naujai pastatyta Kauno kogeneracinė jėgainė, kuri degina atliekas. Šis daug diskusijų sukėlęs statinys jau darbuojasi ir naikina gyventojų atliekas ir išgauna pastatų šildymui bei elektrai reikalingą energiją.
Dainavos rajono gyventojai išskyrė ir šią jėgainę, kurią gali stebėti per savo langus ir matyti iš jos rūkstančius dūmus, kurie anot jų kėlė nemalonų kvapą, tačiau jėgainės atstovai nuramino kauniečius ir patikino, kad ši moderni atliekų deginimo jėgainė nemalonaus kvapo į aplinką neišskiria dėl joje sumontuotų galybės filtrų.
Po ilgų vargų ir kaltinimų, rasta didžioji Kauno gėda ir smarvės šaltinis. Vos prieš kelis metus atverta Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla paskendo problemose su aplinkosaugininkais ir Kauno gyventojais.
Dvoko nepakentę kauniečiai praėjusią vasarą rinkosi į laidojimo procesiją prie smarvę skleidžiančio milžino, kad jo veikla galiausiai būtų nutraukta.
Šių metų vasarį Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą dėl VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginio (Kauno MBA) planuojamos ūkinės veiklos. Nutarta, kad norint vykdyti šią ūkinę veiklą turi būti atliktas naujas poveikio aplinkai vertinimas.
„Girstupis“
Vienas iš pirmųjų stambių prekybos ir paslaugų kompleksų, sukurtų sovietmečio Kaune, buvo „Girstupis“. Šiame 1971-1975 m. iškilusiame komplekse veikė universalinė parduotuvė, biblioteka, kavinė, kultūros centras su viena didžiausių tokio tipo salių Kaune bei sporto rūmai su didžiuliu plaukimo baseinu.
Šiuo metu komplekse veikia prekybos centras „Iki“, šalia rekonstruotas baseinas ir pastatyti naujieji Kauno ledo rūmai, kuriuose šiuo metu veikia didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje.
