Vyriausybei svarstant karantino atlaisvinimo planus, Kauno savivaldybė turi savų. Jau penktą kartą mėginama išrinkti rangovą Vilniaus gatvės rekonstrukcijai – jeigu konkursas praeis sklandžiai, darbai užvirs pavasarį, o čia esančių kavinių šeimininkai šiltuoju sezonu turės atsisveikinti su lauko staliukais.
Ketina apsisukti per metus
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare informavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, techninis Vilniaus gatvės atnaujinimo projektas jau yra paruoštas.
„Šiuo metu baigiamos darbų rangovo parinkimo konkurso procedūros. Sulaukėme keturių dalyvių pasiūlymų. Tikimės, kad penktas kartas bus sėkmingas ir po kelių savaičių galėsime paskelbti nugalėtoją“, – sakė A. Pakalniškis.
Jo teigimu, pagal geriausią scenarijų kapitalinius darbus Senamiestyje planuojama pradėti pavasarį ir užbaigti kitų metų pavasarį. Kokiais etapais bus atliekama rekonstrukcija paaiškės tada, kai savivaldybė išrinks rangovą.
„Rangos sutartyje numatyta, kad rangovas statybvietėje turi sudaryti sąlygas gyventojams, pėstiesiems, įstaigų tarnautojams saugiai pasiekti namus, įstaigas“, – pasiteiravus, kokie ribojimai laukia kauniečių, gana abstrakčiai kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Tašytus saugomo grindinio akmenis, kuriuos tarpukariu pagamino sunkiųjų darbų kaliniai, gatvės tvarkybos projekte numatyta nulyginti – nupjauti, nudeginti paviršių ir minimaliai nusklembti briaunas.
Numatoma rekonstrukcijos vertė, kaip įvardijo A. Pakalniškis – apie 4,3 mln. eurų.
Rangovo ieško nuo 2018-ųjų
Apie kapitalinę Vilniaus gatvės rekonstrukciją „Kas vyksta Kaune“ pirmą kartą rašė 2018-ųjų gegužę. Savivaldybė tuomet sakė vasarą ketinanti turėti techninį atnaujinimo projektą ir paskelbti rangos konkursą, o realius darbus pradėti 2019-aisiais.
2018 m. spalį naujienų agentūra BNS patikslino, kad rekonstrukcijos vertė siektų apie 3 mln. eurų, baigti darbus planuota 2019-ųjų ir 2020-ųjų sandūroje. Vis dėlto rasti rangovo taip ir nepavyko, o pranešimai apie Vilniaus gatvės rekonstrukciją viešumoje vėl pasirodė pernai rugsėjį.
„Jeigu rangos darbų konkursas pavyks sklandžiai, darbai prasidės lapkritį ir turėtų būti baigti per 15 mėnesių“, – mažiau nei prieš pusmetį komentavo savivaldybės atstovai, pridūrę, kad darbai visoje gatvėje bus atliekami vienu metu, bet konkursas ir vėl patyrė fiasko.
Diskutuota dėl telefono būdelių ir medžių
Rekonstrukcijos projektas visuomenei pristatytas 2018-ųjų spalį, savivaldybės Didžiojoje salėje tada susirinko nemažai suinteresuotų kauniečių – Senamiesčio gyventojų, verslininkų ir mokslininkų, kurie be kitų klausimų teiravosi dėl senųjų telefono būdelių, želdinių tvarkymo ir neįgaliųjų judėjimo nauju grindiniu.
Vienas 1984-ųjų atnaujinimo projekto autorių Rimvydas Palys buvo įsitikinęs, kad telefono kabinas, kurios išlikusios, reikia rasti ir grąžinti, mat gaminti naujas yra labai brangu.
„Atgaukime tas būdeles ir viskas. Dėl funkcijos – siūlau pokalbiui skirti tris nemokamas minutes. Tada daiktas atitiktų paskirtį. (…) Jeigu kabinos sustatomos į senąsias vietas – ar ten bus privesta įtampa ir telefoninis laidas, kad būtų galima pastatyti telefono automatą, nebūtų užkirsta galimybė panaudoti (būdeles) pagal paskirtį?“ – dėstė R. Palys, nors Susisiekimo ministerijai žengiant taksofonų panaikinimo keliu, telefoninis pokalbis būdelėms būtų aktualus nebent kaip muziejinė funkcija.
A. Pakalniškis pristatyme kauniečius patikino, kad medžiai prie arkikatedros bazilikos sėkmingai augs toliau, o šventovės teritorijoje darbai apskritai nebus organizuojami, taip pat diskutuota apie kuo patogesnį neįgaliųjų patekimą į Senamiestyje esančias įstaigas ir gretimas gatveles.
Atnaujinus Vilniaus gatvę, jos viduryje planuojama nutiesti 1,2 m granito juostą ratuotiems eismo dalyviams, bet ne išskirtinai dviratininkams. Dalyje gatvės bus įrengta lietaus kanalizacija, kurios iki šiol nebuvo, taip pat restauruojami apšvietimo stulpai ir mažosios architektūros elementai. Detaliau apie pirminius rekonstrukcijos sprendinius skaitykite čia.
Vilniaus gatvė – seniausia Kauno miesto gatvė, viduramžių kelio į Vilnių dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keli išliko iki šių dienų. XIX–XX a. čia veikė arklinis tramvajus (konkė), kursuodavęs tarp Rotušės aikštės ir geležinkelio stoties.
