Aptarė Vilniaus gatvės projektą: dviračių eismo nebeliks

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trečiadienio vakarą Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje vietoje Tarybos narių sėdėjo kauniečiai, susirinkę daugiau sužinoti ir pateikti pasiūlymų dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos. Čia be kitų klausimų buvo sklaidomos dvejonės dėl medžių, augančių šalia Kauno arkikatedros bazilikos, kauniečiams sentimentus keliančių senųjų telefono būdelių bei dviratininkų judėjimo šia pėsčiųjų gatve.

Per vidurį atsiras juosta

Viešą susirinkimą atidarė Statinio tvarkybos darbų projekto vadovė Vilija Skėrienė, atstovaujanti bendrovei „Projektų rengimo centras“, kuri Kauno savivaldybės užsakymu paruošė Vilniaus gatvės kapitalinio remonto projektą. Kaip demonstruodama projekto brėžinius kalbėjo V. Skėrienė, esminių pokyčių Vilniaus gatvėje nėra numatyta – bus išsaugotas autentiškas grindinys, o taip pat ir kiti šios gatvės akcentai. Senieji šviestuvai ir suoliukai bus renovuojami, telefonų būdelės ir reklaminiai stulpai, greičiausiai projektuojami ir gaminami iš naujo, bet išlaikant senąją autentiką.

Vienintelė esminė permaina, kurią pastebės po pertvarkos miestiečiai – tai per visą Vilniaus gatvę viduryje granito plokštėmis išklota juosta, skirta neįgaliųjų ir tėvų su vežimėliais judėjimui, tokio pat akmens grindinys pakeis ir šiuo metu betoninėmis plytelėmis išklotus pėsčiųjų gatvės šaligatvius. Pasak projekto autorių, gatvės viduryje atsirasianti juosta nebus skirta dviratininkams, kaip dažnai sakoma viešojoje erdvėje. „Šiltuoju laikotarpiu gatvėje yra per daug pėsčiųjų, kad galima būtų suderinti jų saugų judėjimą su dviračių eismu“, – įsitikinusi V. Skėrienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vadinamieji šaligatviai, kurie pėsčiųjų gatvėje kaip ir nereikalingi, išlaikys tik simbolinį skiriamąją pakilimą virš tašytų akmenų grindinio – 2 cm vietoje buvusių 7 cm.

Daugiau dėmesio neįgaliesiems 

„Šiuo metu yra didelė problema su įėjimais į patalpas. Planuojame pagal vieną pavyzdį iš monolitinio akmens sutvarkyti įeigas į visus pastatus, kad būtų galima užvažiuoti žmonėms su vaikiškais vežimėliais ir neįgaliesiems. Vidury Vilniaus gatvės eis granito plokščių juosta, kuri irgi bus skirta pastarųjų patogesniam judėjimui. Tarp naujų akmenų tako ir grindinio nebus jokio aukščio skirtumo“, – dėstė V. Skėrienė.

Grindinys, anot jos, absoliučiai autentiškas, bus išsaugotas – grįstos dalies projekte neišėjo nei paplatinti, nei pasiaurinti, nes proporcijos geros. Grindinio akmenis rankomis tarpukariu pagamino sunkiųjų darbų kaliniai ir daugiau tokio, nurodė V. Skėrienė, neturėsime. Iki Vilniaus gatvės susikirtimo su Gruodžio gatve bus išlaikomi ties patys Senamiesčio pėsčiųjų arterijos sprendiniai, o nuo čia „įsigalios“ atnaujinamos Laisvės alėjos estetika.

Statinio projekto vadovas Tadeuš Meškunec aiškino, kad po Vilniaus gatve yra daug inžinerinių tinklų, kurie ten ir liks. „Apšvietimo kabeliai pasikeis kartu su naujais apšvietimo sprendimais. Požeminiai elektros kabeliai, ryšių tinklai liks. Kasimės 80 cm į gylį, bus atnaujinama lietaus nuotekų sistema, numatoma rekonstruoti pastatų išorinę lietaus nuotekų sistemą“, – inžinerinius sprendimus pristatė T. Meškunec.

Daug įžvalgų apie kapitalinį remontą turėjo vienas 1984-ųjų rekonstrukcijos autorių Rimvydas Palys. Daugelį tuo metu sukurtų mažosios architektūros elementų nusiteikęs išsaugoti architektas prašė projektuotojų su juo kontaktuoti dėl apšvietimo stulpų sprendimų, jų brėžinių. Kadaise privatizuotus, dėl mokesčių nemokėjimo nukeltus ir sandėliuojamus cilindro formos senuosius reklaminius stendus jis taip pat siūlė surasti, atnaujinti ir grąžinti į gatvę. Panašios architekto mintys buvo ir dėl senųjų telefono būdelių, kurios jau tapo neatskiriama šios gatvės įvaizdžio dalimi ir apie jas buvo diskutuojama atskirai.

Medžius „iškirto“ netikslus projektas

V. Skėrienė tikino, kad šiuo metu augantys medžiai bus išsaugomi, o taip pat sodinami nauji. Iš esmės, kur medžių trūksta, jie atsodinami, kad gatvėje būtų „formuojamas tūrinis medžių apsodinimas“. Kauno senamiesčio gyventojų atstovams, vis dėlto, visų labiausiai rūpėjo, kodėl projekto brėžinyje nematyti senų medžių, stūksančių prie arkikatedros bazilikos.

„Projektų rengimo centro“ architektė nurodė, kad esminiai remonto darbai bus vykdomi iki projekte nubrėžtos raudonos linijos, kuri pasibaigia ties arkikatedrai bazilikai priklausančiu sklypu, kuriame ir auga minėtieji medžiai. „Šiame skype mes neturime teisės nieko tvarkyti, bet projekte ši teritorija yra pavaizduota, nes reikėjo pažymėti, kur bus pastatyti restauruoti suoleliai“, – sakė V. Skėrienė.

Tačiau specialistė prisipažino, kad kol kas dendrologai nėra įvertinę visoje numatytoje tvarkyti teritorijoje augančių medžių būklę, tačiau tikino, kad tai bus padaryta.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pridūrė, kad katedros teritorija nebus tvarkoma. „Toje vietoje darbų neorganizuosime, į sklypą, esantį prie katedros, neturime teisės lįsti ir nelįsime“, – antrino A. Pakalniškis, protokole užfiksavęs pasiūlymą patikslinti brėžinį, kuriame neatvaizduoti čia augantys medžiai.

Senamiestyje saugoti žalumą paskatino ir R. Palys: „Istoriškai Rotušės, Vienybės aikštėse medžių nebuvo, tačiau jie buvo pasodinti ir užaugo. Istorikai mano, kad jeigu nebuvo medžių, jų ir neturi būti, tačiau jeigu žmonės pripranta prie šešėlio, manyčiau, reikia jį palikti. Su apsodinimu reikėtų elgtis apmąstytai – jeigu dėl būklės augalas nukertamas, atsodinamas naujas.“

Naujos būdelės prieš senąsias

Gana arši diskusija užvirė dėl Vilniaus gatvėje kažkada stovėjusių išskirtinių taksofono būdelių. Kauno senamiesčio draugijos atstovai, atkreipę dėmesį, kad minėti elementai bus atstatyti, siūlė viduje įrengti interaktyvius informacijos centrus, kur galėtų užsukti turistai. Kauniečiai pabrėžė, kad tam reikia numatyti elektros srovę, telefono kabelį, elektros tiekimo, gal net vandentiekio reikėtų ir tose Senamiesčio vietose, kur daugmaž pastoviai vyksta renginiai.

R. Palys turėjo aiškią nuomonę apie senųjų kabinų naudojimą bei paskirtį: „Jos yra išlikusios. Reikia surasti ir grąžinti, nes gaminti naujas labai brangu. Atgaukime tas būdeles ir viskas. Dėl funkcijos – siūlau pokalbiui skirti tris nemokamas minutes. Tada daiktas atitiktų paskirtį. (…) Jeigu kabinos sustatomos į senąsias vietas – ar ten bus privesta įtampa ir telefoninis laidas, jeigu kas, kad būtų galima pastatyti telefono automatą, nebūtų užkirsta galimybė panaudoti (būdeles) pagal paskirtį.“

Visgi savivaldybės pozicija buvo gana aiški. Pasak A. Pakalniškio, ką projektuotojai suprojektuos, tą savivaldybė ir nupirks. Esą bus galvojama ir sprendžiama dėl senųjų būdelių, tačiau, jo teigimu, jei bus keliamos sąlygos savivaldybei dėl jų grąžinimo Kaunui, geriau bus projektuojamos ir gaminamos naujos.

Kalbėdamas apie elektros tiekimą, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas priminė, kad Laisvės alėjoje kas keliasdešimt metrų įrengtos ištraukiamos elektros dėžutės – toks pat sprendimas numatytas ir Vilniaus gatvėje.

Variantas dviratininkams, bet ne dviračių takas

Nemažai klausimų Senamiesčio bendruomenei sukėlė neįgaliųjų patekimas požemine perėja į atnaujintą Vilniaus gatvę ir nuo Laisvės alėjos ateinančio dviračių tako tęstinumas anapus perėjos. Pastebėta, kad nuo centrinės granito plokščių ašies nesudarytos sąlygos neįgaliesiems pavažiuoti nuo tako į šoną, pasigesta jungčių su šoninėmis gatvelėmis.

T. Meškunec pažymėjo, jog perėja nėra Vilniaus gatvės remonto projekto apimtyje, tačiau A. Pakalniškis sakė esant ketinimų pritaikyti požeminę perėją neįgaliesiems. Tiesa, vienintelis sprendimas, kuris palengvintų žmonių su negalia dalią, – keltuvas, kadangi perėjos nuolydis didelis ir jo pakeisti neįmanoma.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas, komentuodamas dviračių tako situaciją, kad gatvėje vietos atskiram takui tiesiog nėra ir jo nė nesistengiama padaryti. Tuo tarpu granito juosta gatvės centre – tiesiog patogesnė vieta judėti ratuotiems eismo dalyviams. Dėl aukščio skirtumo tarp akmenų, pasukimų į šalutines gatveles neįgaliesiems A. Pakalniškis dar žadėjo vesti diskusiją.

Darbai gali netikėtai prailgti

Archeologas, akademikas Mindaugas Bertašius teiravosi, kaip gatvės tvarkytojai ketina spręsti archeologijos paveldo problemas, kadangi kasdami 80 cm gylyje darbininkai gali susidurti su archeologinių tyrimų būtinybe, o šie gali keisti darbų terminus. „Skirtingose vietose – skirtingas paveldas, kurio kasinėjimą galima spręsti vienaip arba kitaip“, – tikslumo šiuo klausimu norėjo M. Bertašius.

Įspėjančiu tonu prabilę Kultūros paveldo departamento atstovai pridėjo, kad kapitalinio remonto sąlygose įrašyti archeologiniai tyrimai, bet konkretūs kasinėjimų sprendiniai neparengti. Esą, reikėtų nevėluoti juos pateikti, kad būtų nuspręsta, kaip ir kada vykdyti tokius tyrimus, nes be grafiko tai gali gerokai užsitęsti.

Dėl terminų dar tarsis

Apibendrindamas viešo susirinkimo rezultatus, A. Pakalniškis atkreipė dėmesį į kauniečiams pasirodžiusius aktualiausius rekonstrukcijos taškus: esami medžiai bus saugomi ir sodinami nauji, apšvietimo stulpus projektuotojai numatę renovuoti, sprendžiama dėl senųjų taksofono būdelių pakartotino naudojimo, reklamos stendų klausimas taip pat įtrauktas į protokolą.

„Dėl darbų organizavimo, įgyvendinimo terminų kalbėsime atskirai su verslo ir Senamiesčio bendruomenės atstovais. Numatyta du darbų vykdymo variantai: per numatytą laikotarpį sutvarkyti visą gatvę vienu metu arba tvarkyti po pusę gatvės“, – informavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno savivaldybė pagrindinės Senamiesčio Vilniaus gatvės rekonstrukcijai skirs apie 3 mln. eurų. Planuojama, jog kitais metais prasidėsianti rekonstrukcija baigsis 2019 metų pabaigoje arba 2020 metų pradžioje.

16 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Aktualiausia

Naujausios žinios

Kurioje miesto vietoje iškils kauniečių mylimos senbernarės Bitės skulptūra?

Prasmingų pokalbių erdvė Kaune: atvirai apie svarbiausias vertybes

Lapių sąvartyną ryja liepsnos: gaisrininkai su ugnimi kovoja ne vieną valandą

Sunkiau nei atrodė: Laisvės alėją bando šveisti jau trečią kartą

Kad Velykų stalas neapkarstų: priminė dažniausiai per maistą plintančias ligas

Su žinoma bendrove Kaune sukirtusi rankomis dėl „Mercedeso“, gavo nemaloniai nustebti

Kauno regiono įmonė turės grąžinti „Agrokoncernui“ šimtus tūkstančių eurų

V. Matijošaitis ir L. Stonkienė papasakojo apie savo meilės istoriją ir ateities planus

Fiksuoja kaunietis: Velykų parkavimo ypatumai miesto centre

Nustatyta, kokio amžiaus gyventojai Lietuvoje turi mažiausią atsparumą tymams