Nebe pirmus metus spręsdama lietaus nuotekų tinklų problemą bendrovė „Kauno vandenys“ tai daryti ragina ir Kauno rajono savivaldybę. Kaip tvirtinama įmonės pranešime, Kaune paviršines nuotekas tvarko „Kauno vandenys“, o Kauno rajone šį klausimą pavesta spręsti bendrovei „Giraitės vandenys“.
Po gausaus lietaus sulaukus pasipiktinusių gyventojų priekaištų, kad per liūtis nuotekomis semiami jų kiemai, garažai, rūsiai ir sodai, Kauno mieste esą imtasi spręsti problemą iš esmės.
„Buvo sudėlioti paviršinių nuotekų tinklų plėtros planai, o įtarus, kad dėl nuolatinių kanalizacijos sistemos gedimų ir semiamų kiemų kalti gali būti patys gyventojai, pradėti patikrinimai. Atsiradus dvejonių, kodėl iki tol sėkmingai veikę buitinių nuotekų tinklai per liūtis nespėja priimti didesnio kiekio nuotekų, įmonės specialistai pasitelkė sauso garo įrangą – ja nustatoma, kurie kauniečiai yra neteisėtai lietaus nuotekas įjungę į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus“, – nurodo „Kauno vandenys“.
Nelegalūs lietaus nuotekų jungimo į buitinių nuotekų tinklus atvejai, pastebima pranešime, kamuoja ir Kauno rajono gyventojus. Kauno rajone, Garliavoje, besikartojančią užliejamų kiemų ir rūsių problemą „Kauno vandenys“ taip pat sprendžia pasitelkę sauso garo įrangą ir ragindami gyventojus geranoriškai lietaus nuotekas atjungti nuo centralizuotų buitinių nuotekų tinklų.
„Per smarkų lietų visas nuo stogų surinktas vanduo keliauja į buitinėms nuotekoms pritaikytus kanalizacijos vamzdžius, šie neatlaiko didelio vandens kiekio ir išstumia jį į paviršių. Dėl to skęsta ne tik gyventojų sklypai ar patalpos, mišrios nuotekos patenka ir į vandens telkinius, upelius“, – aiškina bendrovė.
Rajone tvarkytis turėtų „Giraitės vandenys“
Visgi tik „Kauno vandenų“ pastangų, anot bendrovės vadovo Ramūno Šulskaus, neužtenka. „Kauno rajone lietaus nuotekų problemą turėtų spręsti Kauno rajono savivaldybės paskirta bendrovė. Reikėtų galvoti ne tik apie neteisėtus lietaus nuotekų prijungimo atvejus, bet ir paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą“, – cituojamas R. Šulskus.
Bendrovė primena, kad „Kauno vandenys“ paviršines nuotekas tvarko tik Kaune, o Kauno rajone šis klausimas – įmonės „Giraitės vandenys“ kompetencijoje.
„Kauno vandenys“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę ir paragino spręsti lietaus nuotekų tinklo įrengimo klausimą, šiuo atveju Garliavos miestelio dalyje. Siekiant sumažinti aplinkos taršą bei užtikrinti optimalų paviršinių nuotekų surinkimą, bendrovė savivaldybei rekomendavo paviršinių nuotekų tinklą įrengti Darbininkų, Tulpių, V. Kudirkos, Budrių bei Gėlių gatvėse“, – apie suteiktą konsultaciją pasakojama pranešime.
Mieste problema sprendžiama ir tolerancijos mėnesiu
Bendrovė „Kauno vandenys“ pažymi miestiečiams siūliusi dalyvauti akcijoje ir ištaisyti klaidą – atjungti lietaus nuotekas nuo centralizuotų buitinių nuotekų tinklų. Tolerancijos laikui buvo skirtas vienas mėnuo.
Technikos direktorius Dainius Gudavičius tvirtina, kad akcijos tikslas buvo skatinti sąmoningumą, taip gyventojams suteikiant progą išvengti piniginių baudų ir pagalvoti apie kaimynus. Šia akcija, „Kauno vandenų“ duomenimis, pasinaudojo apie 30 proc. nuosavų valdų savininkų.
[susije_video kurie=””]
„Kauno vandenys“ pranešime nurodo, kad paviršinių nuotekų tinklų plėtrai bus išleista apie 10 mln. eurų – 85 proc. lėšų skirta iš ES fondų, 15 proc. lėšų bendrovė investuos pati. Sprendžiant lietaus nuotekų problemą vandens planuojama surinkti nuo 549 ha Kauno miesto teritorijos. Paviršinių nuotekų tinklų statybos vyksta labiausiai nuo lietaus kenčiančiuose Žaliakalnio bei Aleksoto mikrorajonuose.
Papildyta
Kaip portalui pakomentavo UAB „Giraitės vandenys“ direktorė Eglė Petrauskaitė, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus Garliavos mieste eksploatuoja UAB „Kauno vandenys“, todėl, vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, už sistemos eksploatavimą ir techninį funkcionavimą bei nuotekų patekimą į aplinką yra atsakingi „Kauno vandenys“.
„Vykdant minėtą reglamentą turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sistemos sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Teigti, jog dėl neįrengtos paviršinių lietaus nuotekų sistemos ir savavališko lietaus nuotekų tinklų prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų Darbininkų ir S. Lozoraičio gatvėse, buitinėmis nuotekomis užliejamos kitos gatvės, yra netiesa.
Tuo labiau, kad nepateiktas nė vienas savavališko pasijungimo faktas. „Giraitės vandenys“ neeksploatuoja individualių namų savininkų paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir duomenų apie jų pajungimą į buitinių nuotekų tinklus ar kitas sistemas neturi.
Nustatyti paviršinių nuotekų sistemų pajungimo į buitines nuotekas atvejus yra tinklus eksploatuojančios įmonės veiklos sritis. Bendrovė „Giraitės vandenys“ neturi tam teisinio pagrindo. Tariamai tai gali įvykti dėl esamų buitinių nuotekų tinklų nesandarumo, nesavalaikės ir nekokybiškos techninės priežiūros (neišplauti ir neišvalyti šuliniai ir trasos), blogos tinklų remonto kokybės, per didelio apkrovimo ir kita“, – komentavo E. Petrauskaitė.
Šiuo metu yra parengtas ir tarybai teikiamas tvirtinti Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtros specialusis planas, todėl visa sistemos plėtra, pažymėjo „Giraitės vandenų“ direktorė, bus vykdoma vadovaujantis minėtu planu. Parengtame Specialiajame plane yra numatytas Darbininkų gatvės Garliavoje paviršinių nuotekų tinklų išplėtimas.
„Be to, informuojame, jog UAB „Giraitės vandenys“ prižiūri daugiau kaip 64 tūkst. m lietaus nuotekų tinklų, kuriuos techniškai aptarnauja, remontuoja, atnaujina bei sprendžia kitas su lietaus nuotekomis susijusias problemas. Jų priežiūrai, remontui ir statybai 2018 m. išleista 99 tūkst. eurų. Tai tikslinės Kauno rajono savivaldybės skirtos lėšos. Mūsų nuomone, gyventojų keliamoms paviršinių ir buitinių nuotekų problemoms spręsti būtų tikslinga prie Kauno rajono savivaldybės sudaryti bendrą suinteresuotų juridinių asmenų ir gyventojų komisiją“, – dėstė E. Petrauskaitė.
