Šią savaitę Kaune išsuktas pirmasis ant verslo centro Vienybės aikštėje stogo apgyvendintų bičių medus. Per porą mėnesių ant BLC stogo gyvenusios miesto bitės į 2 avilius Kaune prinešė per 30 kilogramų medaus, dar tiek – ant kito verslo centro stogo Klaipėdoje. Nacionaliniame Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patikrinti birželio pabaigoje išimti mėginiai parodė, kad abiejuose miestuose bičių suneštas medus yra kokybiškas ir be teršalų.
[galerija kiek=”4″]
Kiek preliminariai bitės sunešė medaus parodė pirmą kartą oficialiai išbandyta kauniečių sukurta technologija „megabite.lt“, kurių išmaniosios avilio svarstyklės matuoja avilio svorio pokyčius, o avilyje įrengti davikliai realiu laiku fiksuoja avilyje esančią temperatūrą ir drėgmę, kas leidžia bitininkui operatyviai reaguoti į susidariusias bitėms nepalankias sąlygas, taip pat informuoja bitininką, jei atsirado kitų pavojų, pavyzdžiui – vagystės. Visą informaciją bitininkas gali patogiai sekti savo išmaniąjame telefone.
Kauniečiai sukūrė išmanesnę
Išmaniosios svarstyklės, kurios matuoja avilio temperatūrą, drėgmę ir svorį, jau yra sukurtos Vokietijos ir dar kelių kitų valstybių išradėjų, tačiau anot žinomo Lietuvoje bitininko Algirdo Amšiejaus kauniečių suburta IT specialistų ir inžinierių komanda per dvejus metus sugebėjo jas gerokai patobulinti ir technologiją papildyti kitomis svarbiomis funkcijomis. „Mano turimos kitų gamintojų svarstyklės atrodo, kaip paprastos svarstyklės ir matosi iš tolo. Jei pastatai ant jų avilį, tenka aplink susmeigti kuolus, juos aprišti virvę, kad avilys nenuvirstų. Jos tokios didelės, kad matosi iš tolo, todėl pavogti jas tikrai nėra sunku, o vogti tikrai verta“, – juokdamasis pasakojo A. Amšiejus.
Kauniečių patobulintas svarstyklių dizainas padaro jas beveik nematomas. Tai tiesiog du blokeliai padėti po aviliu, kurie nuolat matuoja, kaip jame viskas keičiasi. Visą informaciją apie pokyčius avilyje galima realiu laiku sekti mobiliojoje programėlėje, kuri rodo visus pakitimus avilyje ir esant reikalui sunčia pranešimus. „Mano aviliai yra visoje Lietuvoje ir jei tik pažvelgęs į programėlę matau, kad avilys jau pilnas ir bitėms nėra, kur dėti medaus, iškart skuodžiu visko susirinkti,“ – potyriais dalijosi bitininkas.
Taip pat lietuvių sukurta technologija yra ženkliai pigesnė, nei jos analogai, siūlomi kitų gaminojų. Palyginimui, už kauniečių sukurtą tektų mokėti apie 300 eurų, olandišką – net 900. Technologijos „megabite.lt“ vadovas Dainius Keizeris medaus kopinėjimo renginyje ant BLC stogo teigė, jog „stengėsi pateisinti bitininkų poreikius ir palengvinti jų darbą.“
Neigia mitus apie miesto medų
Pirmosios, specialiai išvestos neagresyvios „Bakfost“ linijos bitės iš A. Amšiejaus bityno ant SBA įmonių stogų apgyvendintos šių metų gegužės 20 d., per pasaulinę bitės dieną. Šiuo metu 9 bendrovių darbuotojai, konsultuojami bitininkų sąjungos viceprezidento dr. A. Amšiejaus ir „Šerkšno medaus“ savininko Dainiaus Šerkšno, prižiūri 19 bičių šeimų SBA įmonėse ir verslo centruose Kaune, Klaipėdoje, Raseiniuose, Šilutės mieste ir rajone, Visagine, Utenoje.
Tačiau žmonės vis dar nuogastauja, ar mieste bičių surinktas medus yra tinkamas vartojimui, todėl SBA inicijavo Kauno centre ant BLC verslo centro ir „Klaipėdos balduose“ Klaipėdoje surinkto pirmojo medaus tyrimus, kuriuos atliko Nacionalinio Maisto ir veterinarijos rizikos instituto laboratorijos. Buvo atlikti birželio pabaigoje iš avilių išimto medaus mėginių tyrimai dėl sunkiųjų metalų, pesticidų likučių, taip pat tirtas cukraus kiekis bei medaus biologinė kilmė.
„Rezultatai parodė, kad centrinėse miestų dalyse surinktas medus kokybe nenusileidžia kaimiškose vietovėse surinktam medui ir yra visiškai tinkamas vartoti. Sunkiųjų metalų jame visiškai nerasta, kenksmingų chemikalų taip pat neaptikta. Nacionalinės laboratorijos išvada tvirtai griauna kai kuriuos mitus ar būgštavimus dėl miesto medaus kokybės“, – sako dr. Antanas Šarkinas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
Anot jo, pagal tyrimų rezultatus matyti, kad Kaune medus surinktas iš liepų, kurių daugybė auga miesto centre šalia BLC verslo centro bei Vienybės aikštės, taip pat Laisvės alėjoje ir šalia esančiame Žaliakalnyje. Dr. A. Šarkinas taip pat atkreipė dėmesį, kad Žaliakalnyje gausu ir pavasarį gausiai žydėjusių kaštonų.
Na, o Klaipėdoje, aviliuose ant „Klaipėdos baldų“ stogo surinktas medus daugiau iš erškėtinių šeimos augalų – tai obelys, slyvos, kriaušės, kiti vaismedžiai bei avietės, kai kurie pievose augantys augalai. Taip pat Klaipėdos medaus poskoniui kitą atspalvį, nei Kauno, galėjo lemti ir pajūryje gausiai žydinčios akacijos.
Kauno ir Klaipėdos medus – skirtingas
Kauno ir Klaipėdos meduje iš tyrimų rezultatų buvo galima pastebėti vieną įdomų skirtumą. Kauno meduje daugiau sacharozės (cukraus). Manoma, kad taip nutiko dėl kaštonų, kurių gausu Kauno mieste. Būtent kaštonų nektare yra vien tik sacharozė. Galimai ir gana šviesią medaus spalvą galėjo nulemti būtent kaštonų nektaro savybės.
SBA ėmėsi iniciatyvos skatinti miesto bitininkystę siekdama atkreipti dėmesį į bičių naudą žmonijai ir spartų jų nykimą pasaulyje. Bičių mažėja dėl ligų, gausaus chemikalų naudojimo žemės ūkyje ir nepaaiškinamo šeimų žuvimo. Specialistai sako, kad miestuose bitėms saugu, nes čia nenaudojami chemikalai, o ir didelė žiedų įvairovė.
