Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris įgijęs JAV pilietybę, bet taip pat siekia išsaugoti ir savo turimą Lietuvos pilietybę.
„Atvykęs dirbti į JAV įgijau šios šalies pilietybę, tačiau nenorėčiau atsisakyti savo turimos Lietuvos pilietybės. Ar įmanoma kokiu būdu išsaugoti savo turimą Lietuvos pilietybę ir būti tiek JAV, tiek Lietuvos piliečiu? Mano mama yra pripažinta tremtinė, nukentėjusi nuo okupacijos šaltojo karo metu, ar tai turėtų įtakos man?“
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Lietuvos visuomenėje dažnas vis dar kritikuoja dvigubos pilietybės institutą, dviguba (keleriopa) pilietybė laikoma neetiška lojalumo kilmės valstybei atžvilgiu.
Pilietybė yra laikoma privilegija, todėl teigiama, jog, jei būtų leidžiama dviguba pilietybė, nacionalinės pilietybės reikšmė sumenktų ir pilietybė taptų nereikšminga kategorija, tačiau tokiose valstybėse kaip JAV, Kanada ar Prancūzija šis dvigubos pilietybės institutas yra galiojantis ir priimtinas visuomenėje.
Tačiau net ir čia, Lietuvoje, esti išimtys, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu. LR pilietybės įstatymo 7 straipsnyje rašoma apie atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis:
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
3) yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Daugiausiai žmonėms kyla klausimų dėl šio straipsnio 2-4 dalies, nes nėra pilnai suprantama ar šios straipsnio dalys galioja žmonėms, kurie jau turėdami LR pilietybę ir įgiję kitos šalies pilietybę gali išsaugoti šias abi pilietybes.
Tačiau įstatymų leidėjas neapibrėžia, ar dvigubos pilietybės institutas yra taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, kuris, atitikdamas šio įstatymo 2-4 dalis yra praradęs LR pilietybę ir įgijęs kitos šalies pilietybę, siekia išsaugoti turimą svetimos šalies pilietybę bei susigrąžinti LR pilietybę. Šia įstatymo dalimi kai kuriems LR piliečiams tarsi suteikiama privilegija.
Jei esate pripažintas tremtiniu ar pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., jūs turite teisę turėti dvigubą pilietybę. Vadinasi, net jei po tremties/pasitraukimo iš Lietuvos jūs grįžote į Lietuvą ir turite LR pilietybę, jūs turite privilegiją įgyti kitos šalies pilietybę ir išsaugoti lietuvišką pasinaudojant LR pilietybės įstatymo 7 straipsnio atitinkama dalimi. Ši privilegija galioja ir ištremtų/pasitraukusių LR piliečių palikuonims.
Jeigu jūsų vienas iš tėvų arba senelių turi tremtinio statusą, jūs turite teisę įgyti pvz: JAV pilietybę bei išsaugoti turimą LR pilietybę, pasinaudojant minėto straipsnio ketvirta dalimi, pranešus apie tai migracijos tarnybai. Migracijos tarnybai jums reikės pateikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius jūsų giminystės ryšį su ištremtu asmeniu bei įrodymus dėl šio asmens tremties.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu: [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galima rasti ir advokatų kontoros interneto svetainėje.
