2022-aisiais Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas ta proga nori susprogdinti nenaudojamą pastatą mieste-vaiduoklį.
„Manome, kad labai prasminga būtų Kultūros sostinės metų atidarymą paženklinti kokiu nors destrukciniu momentu. Mūsų idėja buvo susprogdinti vieną iš mieste esančių vaiduoklių“, – trečiadienį – BNS sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė.
Anot jos, vienas didelis Kauno vaiduoklis – viešbutis „Respublika“ – jau nugriautas, vietoj jo statomas naujas pastatas. Dar vienas apleistas viešbutis „Britanika“ mieste tebestovi.
„Galbūt mes jo fiziškai nesusprogdinsime, galbūt rasime kitą objektą mieste, o galbūt tai bus projekcijų ir hologramų pavidalu įgyvendinta“, – sakė A. Čižauskienė.
„Mes konsultuojamės su pirotechnikos ekspertais. To pastato („Britanikos“ – BNS) tikrai nesprogdinsime, rizikuotume viso miesto saugumu, bet ieškome kitų objektų. Jeigu kas nors žino, ką galima mieste susprogdinti, priimame pasiūlymus ir idėjas“, – pridūrė ji.
Pasak tarptautinių ryšių ir programų vadovės, taip Kaunas norėtų padėti tašką buvusiam laikotarpiui, kai miestas buvo primirštas, primigęs, nemylimas.
Trečiadienį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovės pristatė projekto programą Seimo Kultūros komiteto nariams.
Per penkerius-šešerius metus planuojama surengti apie 400 renginių, 2022-aisiais ketinama organizuoti apie pusšimtį masinių tarptautinių renginių. Visos programos biudžetas žada siekti 30 mln. eurų.
Vyriausybė ketina skirti 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – 12 mln., Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų.
„Taip pat siekiame pritraukti likusį biudžetą iš Europos, tarptautinių fondų ir privačios paramos“, – sakė A. Čižauskienė.
Europos kultūros sostinės metus Kaunas žada pradėti 2022-ųjų sausio 20–22 dienomis renginiu „Pabusk, žvėrie“. Bus rengiamos miestiečių eitynės, jos turėtų pažadinti ir iš urvo išvilioti mitinį miesto žvėrį – kuriamą Kauno mitą.
Taip pat numatyta 3D fasadų projekcijomis apšviesti 365 modernizmo pastatus ir atverti juos lankytojams. Daugiabučių namų laiptinėse, privačiuose butuose ir stogų terasose turėtų vykti parodos, šokio performansai, kiti meniniai pasirodymai. Pasitelkus lazerines projekcijas bus karūnuota Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Laisvės alėjoje, šalia Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, vyks roko koncertas.
Per atidarymą norima susprogdinti ir pastatą-vaiduoklį.
„Kaunas – Europos sostinė 2022“ programoje didelis dėmesys bus skiriamas žydų kultūrai ir palikimui. Kovą planuojamas Tarptautinis litvakų forumas, litvakas Philip Milleris (Filipas Mileris) kuria Susitaikymo oratoriją, kurią atliks daugiau kaip 300 atlikėjų iš Lietuvos, Izraelio, JAV, PAR, Rusijos, Vokietijos.
Taip pat su žydų, rusų, lenkų, naujosiomis pabėgėlių bendruomenėmis bus kuriami šokio, teatro spektakliai. Sukurtus kūrinius norima parodyti Izraelyje ir kitose šalyse.
2022 metų gegužės 20–22 dienomis vyks „Žvėries diena“. Tai renginys, skirtas papasakoti mitinio žvėries istoriją. Jos turinys bus sukurtas kartu su miesto bendruomenėmis, telkiant per šias „Fluxus laboratorijas“.
Planuojama, kad visų miesto ir rajono seniūnijų, taip pat įvairios Kauno etninės bendruomenės sukurs po vieną didžiulę lėlę, įkūnijančią jų išgalvotą mito personažą. Šventinį savaitgalį miestiečiai valtimis suplukdys savo sukurtas lėles į specialią Nemuno ir Neries santakoje pastatytą sceną ant vandens, kurioje bus atliktas Kauno mito spektaklis.
Šį vaizdo ir garso šou užbaigs Europos drakonų ir mitinių būtybių susitikimas (hologramų ir skulptūrų pavidalu). Į renginį kviečiamas Vilniaus baziliskas, Lochneso pabaisa, Velso pabaisa, kt.
Renginių programoje dar yra „Kauno žiemos Atlantida“ – turai per užšalusias Kauno marias, fotografijų parodos po ledu, buriavimo ant ledo ir čiuožimo rogėmis čempionatai, postindustrinės kultūros festivalis „Matters“, „Fluxus“ festivalis – muzikinis paradas Laisvės alėjoje, gros muzikantai iš oro balionų ir nuo Laisvės alėjos stogų, Santakos kultūros maratonas, festivalis „Mano kiemas“, „Muzikos kelias“ – muzikiniai pasirodymai traukiniuose į Varšuvą, Berlyną, Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą ir specialiose stotelėse.
Uždarymo renginys „Ir jie gyveno ilgai ir laimingai“ numatytas 2022 metų gruodžio 20–22 dienomis. Nutarta ta proga nerengti didelių koncertų ar paradų, o sukurti nedidelius kaimynysčių renginius, ypač skatinant juose dalyvauti vaikus ir paauglius.
Pasak A. Čižauskienės, pasibaigus Europos kultūros sostinės projektui, tikimasi, liks ne tiek materialus palikimas, kiek dvasinis.
„Programa neša mažiau apčiuopiamą naudą, bet esame įsitikinę, kad programa paliks pėdsaką socialinių, ekonominių ir kultūrinių verčių. Žinoma, tikimės ir fizinių pokyčių mūsų mieste. Viešų meno kūrinių atsiras labiau nuo 2021 metų, 2022-aisiais. Jie nebus koncentruoti tik miesto centre, bet pasklis ir miesto pakraščiuose ir Kauno rajone taip pat. Kalbame apie kraštovaizdžio meno kūrinius, apie skulptūras, instaliacijas, kurios papildo mūsų modernizmo paveldą“, – teigė ji.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.
