Unikaliame Kauno pastate – paroda, kurią sukūrė pusšimtis menininkų iš viso pasaulio – Kas vyksta Kaune

Unikaliame Kauno pastate – paroda, kurią sukūrė pusšimtis menininkų iš viso pasaulio

Sebastian Freytag ir Lars Breuer / J. Balašaičio nuotr.

Jau šį penktadienį prie Istorinės Prezidentūros atidaroma „KaunasEuropos kultūros sostinė 2022“ paroda, kurią įkvėpė Kauno tarpukario architektūra.

Daugiau nei 50 menininkų iš įvairių pasaulio šalių – nuo Australijos iki JAV ir Europos. Meno kūriniai, neviršijantys 30 centimetrų. Kolektyvinė skulptūra, pasakojanti apie Kauną, kurią jungia du žodžiai – atmintis ir ateitis.

Paroda „Atmintis / Ateitis“ atveria visą pasaulį – tarptautinį bendradarbiavimą, partnerystes, gyvą dialogą apie Kauną pasaulyje ir pasaulį Kaune. Tai – atvira diskusija apie tai, kas mes esame ir kaip mus mato kiti.

Skulptūra dedikuota tarpukario Kaunui

Parodą inicijavo Vokietijos menininkų-kuratorių grupė „Konsortium“ (Lars Breuer, Sebastian Freytag, Guido Münch).

Paroda „Atmintis / Ateitis“ subūrė virš 50 menininkų iš viso pasaulio, kurie atsiuntė trijų formatų meno kūrinius, neviršijančius 30 centimetrų. Instaliuoti kartu visi jie sudaro bendradarbiavimu pagrįstą kolektyvinę skulptūrą, dedikuotą tarpukario Kaunui.

Taip buvo sukurtas „miniatiūrinis muziejus“, trimatis miesto žemėlapis, sudarytas iš paveikslų ir skulptūrų.

„Norėjome pagerbti miesto tarpukario modernizmą. Kiekvieną kartą, kai lankėmės ir dirbome Kaune (2014 ir 2015 m.), būdavome sužavėti miesto architektūrinių raiškų įvairove.

Jaučiame laikmečio, kuomet Kaunas buvo laikinąja sostine, energiją. Reikėjo daug menininkų ir architektų pastangų, kad būtų sukurtas naujas miesto ir valstybės veidas.

„Konsortium“ bendradarbiauja su daugybe menininkų, keičiamės bendromis idėjomis ir kartu pristatome ekspozicijas įvairiose vietose ir įvairiomis progomis. Norėjome Kauną įtraukti į šį pasaulinį tinklą“, – sako vienas iš parodos kuratorių Sebastian Freytag.

Svarstant, kaip pristatyti Kauno modernizmą, pirmiausia kilo mintis apie didžiulį maketą, kuriame tilptų ir miesto praeitis, ir tai, ką galima sukurti ateityje: „Kai dirbome ties šia koncepcija, supratome, kad norime įtraukti daugiau menininkų.

Pradėjome galvoti apie maketą kaip apie utopinį miesto modelį, sukurtą daugelio individualių menininkų. Į maketą ribotoje erdvėje galima įtraukti daug aspektų.

Parodos pavadinimą galima perskaityti dvejomis kryptimis – kažkas, kas dar nepastatyta ir kažkas, kas atkurta. Pavadinime norėjome tuo pačiu metu atskleisti abi puses – praeitį ir ateitį, išsiaiškinti jų skirtumus.“

Menininkų darbai – kontrastingi

„Tokia parodos koncepcija yra nemenkas iššūkis, nes norime išlaikyti ir balansą bei dermę. Tai tiek kolektyvinė, tiek individuali darbų ekspozicija, kurioje – daugiau nei pusšimtis darbų.

Kūrėjai džiaugėsi galimybe pristatyti savo kūrinius, kurie yra išties kontrastingi“, – kalbėjo parodos kuratorius Lars Breuer.

Menininkus įkvėpė ne tik tarpukario architektūra, bet ir tuomet buvęs architektų, dizainerių, menininkų bendradarbiavimas. Tarpukariu, kai miestas buvo valstybės sostinė, jame mezgėsi tarptautiniai ir tarpkultūriniai mainai.

Būrėsi architektai ir menininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Šveicarijos bei JAV. Todėl šis kolektyvinis meno kūrinys – tarsi simboliškas tarptautiškos miesto istorijos pagerbimas.

„Menininkams suteikėme galimybę į užduoti pažiūrėti lanksčiai ir atvirai. Papasakojome jiems apie istorinį Kauno kontekstą, miesto architektūrą ir leidome patiems rasti sprendimą. Dauguma menininkų niekuomet nesilankė Kaune, tačiau ketina atvykti į parodą.

Įdomu, ar po apsilankymo mieste pasikeis jų požiūris į sukurtus meno kūrinius, ar jiems atrodys, kad darbus galėjo sukurti kitaip?“ – svarstė parodos kuratorius.

Paroda pristatoma unikaliame pastate

Ši paroda – pirmoji „Kaunas 2022“ organizuojama paroda, atsidarysianti unikaliame renovuojamame pastate prie Istorinės Prezidentūros.

Pastato istorija prasidėjo apie 1850 metus, kuomet buvo pastatyti pirmieji du namai prie Gimnazijos gatvės. 1856 m. pastatą įsigijo Jonavos pirklys Vulfas Bregovskis.

Viename namų buvo įrengti gyvenamieji kambariai, prie namo pristatytos parduotuvės – „lavkės“, stovėjusios fasadu į Mugių aikštę („Jarmoračnaja“, dab. Prezidentūros sodelis).

Kitame name taip pat įrengti gyvenamieji kambariai, o prie namo iš Šv. Gertrūdos g. pusės pristatytos parduotuvės. 1882–1883 m. viename iš pastatų laikinai veikė Valstybinė mergaičių gimnazija (dabar – „Aušros“ gimnazija).

Vėliau patalpos naudotos prekybai. Prieš pastatą uždarant renovacijai, jame veikė Lietuvos samariečių bendrija, vairavimo kursai, kirpykla ir kt.
Parodos „Atminis / Ateitis“ atidarymas – gegužės 27 d. 18 val.

Vieta: Gimnazijos g. 4. Paroda veiks antradieniais-sekmadieniais, 12.00–19.00 val. Ją aplankyti galima iki liepos 1 dienos. Lankymas nemokamas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA