Kaip rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenys, mažiausią atsparumą tymams Lietuvoje turi 36–45 metų gyventojai. Trečdaliui jų po ilgesnio kontakto su sergančiais kyla rizika užsikrėsti šia liga.
Išanalizavus per 6,7 tūkst. Lietuvos gyventojų imuniteto tyrimų duomenis, nustatyta, kad 36–40 metų grupėje atsparumą tymams lemiantį antikūnų (IgG) kiekį turi maždaug 67 proc. gyventojų, 41–45 metų grupėje šis atsparumas apima 70 proc. tirtų asmenų.
Didžiausią atsparumą turi 50 metų ir vyresni gyventojai: 51–55 metų grupėje, remiantis tyrimais, pakankamą imunitetą turėjo 93 proc. asmenų, šis rodiklis vyresnėse amžiaus grupėse yra dar didesnis, o 81 metų ir vyresnieji gyventojai, kaip nustatyta, turi absoliutų imunitetą prieš tymus. 21–35 metų grupėje atsparumas šiai ligai siekia 75–80 procentų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius pripažįsta, kad aiškaus atsakymo, kodėl 36–40 metų asmenys yra mažiausiai atsparūs, specialistai neturi. Žinoma tik tai, kad rezultatai nesusiję ir su imunoprofilaktikos skirtumais, kai vieniems būdavo skiriama viena skiepų dozė, kitiems – dvi.
„Nežinome, kodėl. Nes tyrimai buvo daryti kelis kartus. 1992-aisiais tyrimas irgi buvo darytas bendrai Europoje, 2016-aisiais buvo. Visą laiką ta pati grupė yra žemesnė. Gal yra tam tikras pereinamasis periodas. O virš 50 metų imunitetą turi, nors jie buvo skiepyti tik vieną kartą. Bet kai jie buvo skiepyti, dar cirkuliavo ir pats virusas, kuris cirkuliuodamas taip pat sustiprina imunitetą. Imunitetas, jei ta imunologinė „atmintis“ silpnesnė, pradeda kristi , – aiškino laboratorijos atstovas.
Jis pabrėžė, kad tyrimai tėra orientaciniai, nustatytas pakankamas antikūnų kiekis šimtu procentų negarantuoja, kad žmogus neužsikrės esant pakankamai ilgam kontaktui (bent 15 minučių) su sergančiuoju uždaroje aplinkoje ar kitoms virusui palankioms aplinkybėms.
„Be abejo, kad jei neturi imuniteto, rizika didėja. Kaip sakoma, norint paskęsti ežere, turi būti tas ežeras. Galima sakyti, kad tymų labai daug. Bet jei įsėsite į autobusą sostinėje, kai yra registruojami per savaitę devyni atvejai, kokia yra tikimybė sutikti tą sergantį tymais? Aišku, kai visi šneka, kad sergantis gali užkrėsti labai daug – be abejo, yra taip. Bet čia viskas yra įsivaizduojama, kad tas vienas sergantis žmogus sueis su tais 19 į patalpą, tik tada tie devyniolika užsikrės, jei neturi imuniteto. O gal ir mažiau“, – tvirtino specialistas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo metų pradžios šalyje registruota beveik 500 tymų atvejų. Pernai per visus metus Lietuvoje šia liga susirgo 30 žmonių.
A. Griškevičius sako, kad nepaisant tymų protrūkio, nėra užfiksuota mirčių ar itin sunkių šios ligos atvejų, priešingai nei šimtus tūkstančių atvejų skaičiuojančiame Madagaskare ar Ukrainoje, kovojančioje su didžiausiu protrūkiu Europoje.
Anot specialisto, priešingai nei šiose valstybėse, Lietuvoje paskiepyta didžioji dalis populiacijos, tad net ir susirgę žmonės atsiperka lengvesne ligos forma. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tyrimus, palyginti su ligos protrūkio pradžia šią žiemą, gyventojų atsparumas tymams auga.
A. Griškevičius prognozuoja, kad sergamumas šia infekcine liga jau įveikė epideminį lygį ir nebeturėtų smarkiai augti. Nors tymų viruso priešingai, nei, pavyzdžiui, gripo plitimas nepriklauso nuo oro temperatūros, jis nėra atsparus ultravioletiniams saulės spinduliams, taigi plinta daugiau uždarose patalpose.
„Atėjus vasarai, mes mažiau būname uždarose patalpose. Todėl ir galimybė perduoti jį yra mažesnė (…). Galima sakyti, kad Lietuva suvaldė protrūkį ta prasme, kad aiškiai matome, jog tūkstančių sergančių nebus“, – sakė jis.
