Kauno valdininkams nepavyko iš reorganizuotos Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenės prisiteisti daugiau kaip 11 tūkst. teismo išlaidų. Tiek Kauno miesto savivaldybė paklojo už Vilniaus advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ paslaugas, tačiau Kauno apygardos teismas antradienį nusprendė, kad procese buvo galima išsiversti su valdiškais specialistais – jų savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriuje yra 22.
Kaip prieš mėnesį rašė „Kas vyksta Kaune“, teismui atmetus 41 moksleivio tėvų grupės ieškinį dėl V. Bacevičiaus mokyklos ir Žaliakalnio progimnazijos sujungimo, savivaldybė pasinaudojo galimybe kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo. Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė portalo žurnalistams tuomet teigė, kad tai – įprasta teisinė praktika.
„Nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad ieškiniai visiškai nepagrįsti ir jais siekta ne objektyvaus teisingumo, bet veikiau trukdyti ir tuo pačiu vilkinti procesą. Taigi šioje situacijoje, esant teismo sprendimui, kuris palankus miestui, norime, kad teisminius ginčus inicijavusi pusė kompensuotų jų iniciatyva patirtas teisines išlaidas“, – sakė R. Šimkaitytė-Kudarauskė.
Kartu su advokatu Dominyku Varnu V. Bacevičiaus mokyklos bendruomenės interesus teismuose gynusi Rūta Visočnik savo „Facebook“ paskyroje vakar pasakojo, kad miestui bylose atstovavo savivaldybės teisininkė, rengusi visus procesinius dokumentus ir dalyvavusi posėdžiuose. „Tačiau vėliausiame bylinėjimosi etape į posėdžius atvyko Kauno mero V. Matijošaičio įmonių teisinius reikalus tvarkančios advokatų kontoros atstovai“, – nurodė R. Visošnik.
Privačius teisininkus samdė nepagrįstai
Kaip tik šis samdomų teisės specialistų įsikišimas, galima sakyti, ir pagadino savivaldybei sėkmingai besiklosčiusius reikalus. „Pats sprendimas toks, kad savivaldybės neprivalėjo patirti tokių išlaidų, kadangi turi daug savo teisininkų, kurie privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją bei atstovauti savivaldybei teismuose“, – „Kas vyksta Kaune“ aiškino D. Varnas, pridūręs, kad tokios kategorijos bylose institucijoms visada atstovaudavo ir susitvarkydavo „valdiški“ juristai.
Anot reorganizuotos ugdymo įstaigos auklėtinių tėvams atstovavusio advokato, Kauno apygardos teismas pasirėmė 11 metų senumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kuri kartojosi ir vėliau. Vienoje 2008 m. nagrinėtoje byloje taip pat nutarta, kad valstybės įstaiga, turinti juridinį skyrių ir mokanti pati apsiginti neturėjo samdyti kitų teisininkų, dėl to iš pralaimėjusios šalies negalima priteisti proceso išlaidų – tai pritaikyta ir šioje byloje.
„Tie 11 158 eurai yra sumokėti iš visų mūsų kišenės – jūsų, mano, moksleivių tėvų. Tiesą sakant, labai liūdna, kad valdžioje esantys žmonės taip laisvai sau leidžia švaistytis pinigais, o kad 95 proc. tos sumos savivaldybei nebus priteista, praktiškai buvo ir taip aišku“, – kalbėjo D. Varnas, pridėjęs, kad pergalė tik patvirtino kauniečių manymą miestą išlaidavus nepagrįstai.
Sėkmingai apskųsti šansų mažai
R. Šimkaitytė-Kudarauskė vakar LRT parengtame reportaže tikino, kad bylos apimtis yra labai didelė. „Dėl šitos mokyklos reikalų buvo užvesta 11 teisminių procesų. Kelios bylos sujungtos, medžiagos labai daug. Analizei, nagrinėjimui, pasiruošimui ir susidarė tos išlaidos“, – nemenką sumą grindė savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja.
LRT žiniomis, Kauno savivaldybė svarsto skųsti nutartį nepriteisti virš 11 tūkst. teismo išlaidų. Pasak D. Varno, miesto valdžiai nusprendus ginčyti nutarimą, skundas bus pateiktas tam pačiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris ir suformavo jau 11 metų galiojančią praktiką tokius skundus atmesti, tad tolesnis mėginimas iš mokinių tėvų atgauti tūkstančius „Ellex Valiunas“ sumokėtų eurų neperspektyvus.
„Atskiri skundai nagrinėjai trumpai – po 2-3 mėnesių sužinotume galutinį įsiteisėjusį nuosprendį. Jeigu vakarykščio Kauno apygardos teismo nutarimo savivaldybė neapskųs, jis įsiteisės balandžio 17 d.“ – nurodė mokyklos bendruomenei atstovaujantis teisininkas.
Laukia sprendimų dėl dar dviejų nutarčių
D. Varnas „Kas vyksta Kaune“ teigė bylą dėl mokyklų sujungimo buvus svarbiausia – ji pasibaigusi sausio 17 d., per mėnesį nutartį buvo galima skųsti, tačiau tėvai, matyt, nematydami perspektyvos, nusprendė to nedaryti. Šiuo metu jokie kiti teisminiai procesai tarp savivaldybės ir mokinių tėvų nevyksta, tiesa, dvi bylos pateiktos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su apeliaciniais skundais dėl gana seniai pralaimėtų kitų teisinių ginčų.
„Ten labai ilgi terminai – reikia laukti maždaug metus, kol išnagrinėjami užbaigtos bylos apeliaciniai skundai. Dėl mokyklų jungimo jau nusprendėme neskųsti, tačiau apeliacine tvarka nagrinėjami sprendimai neskirti lėšų mokyklos remontui ir smulkus procedūrinis ginčas dėl klasių komplektavimo – jas pernai nuspręsta sukomplektuoti dar nežinant, ar bus sujungtos dvi mokyklos“, – dėstė D. Varnas.
Advokato manymu, nesant šansų ugdymo įstaigai sugrįžti į buvusias patalpas, tų apeliacinių skundų perspektyva labai miglota, galimybė laimėti šias bylas maža. „Nieko nebereikia daryti, tik sulaukti apeliacinės instancijos teismo vertinimo“, – visišką teismų finišą šiemet prognozavo D. Varnas.
Rekonstrukcijos suma išaugo dvigubai?
LRT reportaže advokatas taip pat pastebėjo šiai mokyklai rekonstruoti reikėjus 350 tūkst. eurų, kurie nebuvo rasti. „Peršasi prielaidos, kad labai patogioje vietoje esantis sklypas paskirtas komerciniam objektui. Mokykla, galbūt, kažkada galės sudegti arba nugriūti“, – vaizdingai galimus interesus, slypinčius už ugdymo įstaigos reformos, apibūdino D. Varnas.
Virginijus Mažeika, Tuo metu Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika visuomeninio transliuotojo žurnalistams įvardijo kitą sumą – esą preliminariais skaičiavimais, V. Bacevičiaus mokyklos pastato remontui reikalinga suma siekė apie 600 tūkst. eurų, tačiau į tai neįeina sporto salės statybos.
Buvęs V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos pirmininkas Pranas Šarpnickis savivaldybės siekį dėl teismo patuštinti tėvų kišenes vertino vienareikšmiškai: „Tai yra bandymas kauniečiams pasiųsti žinią, kad nebandytų ginti viešojo intereso, nes bus nubausti. Mes, piliečiai, turėtume ramiai nusėsti ir klausyti, ką mums pasakys caras, tėvelis – miesto meras Matijošaitis.“
Viskas prasidėjo nuo panaikinto higienos paso
1917 m. įkurta seniausia Kaune V. Bacevičiaus pradinė mokykla neveikia nuo pernai rugsėjo – čia besimokiusių vaikų tėvai turėjo keltis į Žaliakalnio progimnaziją. Kauno valdininkų ir moksleivių tėvų konfrontacija siekia 2015-ųjų birželį, kai mokyklos patalpų patikrinimą atlikęs Kauno visuomenės sveikatos centras nustatė įvairių trūkumų ir suteikė trijų mėnesių laikotarpį jiems pašalinti.
To neatlikus, tų pačių metų spalį nuspręsta sustabdyti mokyklos leidimo-higienos paso galiojimą, o be higienos paso ugdymo įstaiga toliau nebegali tęsti savo veiklos. Tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas prieš metus taip pat tvirtino, kad saugomas V. Bacevičiaus mokyklos pastatas yra avarinės būklės, bet kapitalinio remonto čia atlikti neketinama.
Mokinių tėvai, tačiau, nesutiko su sprendimu reorganizuoti įstaigą – prasidėjo teisminių ginčų maratonas, kuris finišavo mokyklos bendruomenei nepalankia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.
