Ketvirtadienį Lampėdžių bendruomenė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame skelbia, kad kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu tirti vadinamąją „Kauno draustinių bylą“. Sujudimas dėl neaiškių suinteresuotų asmenų siekių kilo vasario 5-ąją Kauno tarybai skubos tvarka priėmus sprendimus dėl dviejų draustinių specialiųjų planų koregavimo.
Bendruomenė prokurorų prašo apginti viešąjį gyventojų interesą ir ištirti galimus teisės aktų pažeidimus Kauno savivaldybėje, nepagrįstai ir neteisėtai keičiant Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą.
Teritorijos patenka į buferinės apsaugos zoną
„Kauno savivaldybėje šių metų pradžioje staiga kilęs poreikis „išspręsti problemines Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijos tvarkymo vietas“ sutapo su tuo, kad šioje teritorijoje nekilnojamojo turto objektus įsigijo juridiniai asmenys, tiesiogiai susiję su Kauno miesto mero šeimos verslu“, – rašte teigia Lampėdžių bendruomenės centro asociacijos pirmininkė Dalia Akramienė.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ patikslina, kad po paviešinto LRT tyrimo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad jam priklausančios įmonės „VICI Investment“ valdoma teritorija, kurioje neseniai suformuota 15 sklypų ir galimai ruošiamasi statyti individualius namus, yra ne draustinio zonoje, o netoliese esančios senos skaldos gamyklos teritorijoje, kuri įsigyta prieš daugiau kaip dešimtmetį – 2006-aisiais.
Visgi viešai prieinamame Registrų centro žemėlapyje matyti, kad „VICI Investment“ valdomos teritorijos patenka į draustinio buferinės apsaugos zoną, kurioje vykdomoms statyboms pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą taikomi tam tikri apribojimai.
Tarybos sprendimui nebuvo ir antikorupcinio vertinimo
Pasak D. Akramienės, priimtame tarybos sprendime lieka iki galo neaišku, kokie konkrečiai pakeitimai bus vykdomi, nes juos atlikti taryba pavedė savivaldybės administracijai.
Anot Lampėdžių bendruomenės atstovės, nuogąstavimus dar labiau sustiprina tai, kad lygiai tuo pačiu būdu mėginama keisti ne tik Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio, tačiau ir Veršvos kraštovaizdžio draustinio teisinį reglamentavimą. Tokių sprendimų projektai įregistruoti vienu metu.
„Ši aplinkybė rodo, kad Kauno mieste esančių draustinių teisinio statuso pakeitimai daromi masiškai, sistemingai, neatsižvelgiant į jų specifiką, nediskutuojant ir neįtraukiant nei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, nei visuomenės, sprendimus teikiant ypatingos skubos tvarka, aiškinamuosius raštus „klonuojant“ ir išdėstant tuos pačius neapibrėžtus motyvus“, – rašoma Kauno apygardos prokuratūrai skirtame rašte.
Pastebėtina, kad aiškinamajame rašte, kodėl reikia atlikti keitimus minėtame draustinyje, tiesiogiai nurodyta, kad joks antikorupcinis tokio Kauno savivaldybės tarybos sprendimo vertinimas nebuvo atliktas.
Lampėdžių bendruomenė kovos iki galo
Kaip teigiama bendruomenės pranešime, Kauno meras, kurio kompetencijoje yra aptariamos saugomos teritorijos priežiūra ir reglamentavimas, bei įmonės „VICI Investment“, kuri siekia verslo interesų šioje teritorijoje ir nėra suinteresuota jos išsaugojimu, vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo.
Jis pats bei vienas jo šeimos narys nenusišalino ir balsavo Kauno savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl šios saugomos teritorijos statuso ir apsaugos reglamentavimo pakeitimo, o jokių kitų kompetentingų institucijų, kurios galėtų įsikišti į šį procesą, nėra.
„Esame nusiteikę veikti ryžtingai ir eiti iki galo. Tikime mūsų valstybės teisine galia, todėl kreipėmės į institucijas, kurios gali padėti rasti teisingumą ir sustabdyti galimai visų gyventojų sąskaita daromus vienai verslo grupuotei palankius savivaldybės sprendimus. Vienintelė mūsų viltis – viešumas ir skubus atsakingų institucijų įsikišimas“, – sako D. Akramienė.
Lampėdžių bendruomenės centras jau yra kreipęsis į LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Aplinkos ministeriją, LR Vyriausybės kanceliariją, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie LR aplinkos ministerijos ir LR Vyriausybės atstovą Kauno apskrityje. Iš valstybinių institucijų gauti dokumentai, kurioje vertinami Kauno tarybos veiksmai ir draustinyje susidariusi situacija, pridėti prie kreipimosi į prokuratūrą.
Apie „Kauno draustinių bylą“
Kaip primenama Lampėdžių bendruomenės pranešime, 2019-02-18 per visuomeninio transliuotojo televizijos kanalą LRT buvo pateikti LRT tyrimų skyriaus parengti siužetai, kuriuose nurodoma, jog 2019-01-22 juridinis asmuo įmonė „VICI Investments“ Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio buferinėje zonoje įregistravo 15 žemės sklypų.
Jau 2019 m. sausio 25 d. Kauno m. savivaldybėje užregistruoti du identiški sprendimai, kuriais leidžiama koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos ir Veršvos kraštovaizdžių draustinių specialiuosius planus – jais nustatomi ir apribojimai statyboms šiose teritorijose. 2019 m. vasario 5 d. vykusiame tarybos posėdyje skubos tvarka dėl šių dviejų sprendimų buvo balsuojama, o balsavime dalyvavo ir nuo jo nenusišalino nei vienintelis įmonės „VICI Investment“ akcininkas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, nei jo sūnus, tarybos narys Dainius Matijošaitis.
Taip pat analogiškai buvo priimtas ir sprendimas dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos sumažinimo, kur nekilnojamojo turto turi kitas mero V. Matijošaičio sūnus – Šarūnas Matijošaitis.
LR Aplinkos ministerija, atsakydama į Lampėdžių bendruomenės centro raštą, 2019 m. sausio 12 d. rašte Nr. (12)-D8-593 nurodė, kad paminėtas draustinis yra Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigta saugoma teritorija, kurių apsaugą ir priežiūrą organizuoja savivaldybės meras. Tai yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl nei Aplinkos ministerija, nei Saugomų teritorijų tarnyba neturi įgaliojimų stabdyti, keisti ar kitaip įtakoti savivaldos institucijoms teisės aktais priskirtų veiksmų, nors iš esmės gyventojų susirūpinimui pritaria ir mano, kad informacija visuomenei turi būti teikiama.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad trečiadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė tirti, ar Kauno meras V. Matijošaitis nesupainiojo interesų balsuodamas dėl specialiųjų planų keitimo. Tyrimas pradėtas žiniasklaidai paskelbus, jog Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio bei Kauno miesto Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų specialiųjų planų korektūrai pritaręs V. Matijošaitis gali turėti asmeninių interesų dėl jo ar šeimos turimo nekilnojamojo turto šiose teritorijose.
