Kasmet Lietuvoje pradedama vis daugiau ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, tačiau nepaisant to, oficiali statistika neatspindi realaus problemos masto, teigia ekspertai.
Pernai šalies teisėsauga pradėjo 35 naujus ikiteisminius tyrimus, o iš viso vykdė 61 tyrimą dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis, išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) surinkti duomenys.
„Auga registruotų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms skaičius. 2016 metais buvo 29 ikiteisminiai tyrimai pradėti, 2015 metais – 27“, – šią savaitę Seimo Žmogaus teisių komitete sakė VRM patarėja Sonata Mickutė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dauguma pradėtų tyrimų nebėra susiję su prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui. Dabar vyrauja nusikaltimai, kai žmonės išnaudojami priverstiniam darbui, nusikalstamai veiklai, elgetavimui.
Du asmenys iš 60 pernai pripažinti nukentėjusiaisiais dėl neteisėto įvaikinimo.
Tuo metu nevyriausybininkai, teikiantys pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, teigia, kad realiai tokių žmonių yra gerokai daugiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugėja asmenų, kuriems suteikiama pagalba kaip prekybos žmonėmis aukoms, nors jie nėra pripažinti nukentėjusiaisiais. Pernai pagalba suteikta 219 asmenų: 103 vyrams, 78 moterims ir 38 vaikams.
„Taip pat pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja asmenų, ypač vyrų ir vaikų, kuriems suteikta pagalba“, – teigė S. Mickutė.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad iššūkiu tampa Lietuvoje darbdavių išnaudojamiems užsieniečiams sulaukti teisingumo.
Ji apgailestavo, kad prokurorai neįžvelgė prekybos žmonėmis, kai į pareigūnus kreipėsi keliolika nepaliečių, iš kurių buvo paimti dokumentai, nemokėtas atlyginimas.
„Pirmą kartą turėjome užsieniečius migrantus iš Nepalo. Įsivaizduokite, iš tokios tolimos šalies Lietuvoje. Jie pėstute atkeliavo iš Vilniaus rajono į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kalbėti apie tai, kad buvo išnaudojami. Jie nebijojo, jie nesigėdijo, jie kreipėsi į pareigūnus. Jie iškart gavo nukentėjusiųjų statusus, tačiau tolesnė eiga viską paneigė“, – per Seimo komiteto posėdį pasakojo K. Mišinienė.
„Prokurorai nematė, kad jie buvo išnaudojami. Dokumentai jų buvo paimti be blogos intencijos, jeigu negavo atlyginimų, čia irgi blogos intencijos nebuvo, – ironizavo centro vadovė. – Mes, nevyriausybininkai, perėjome tris instancijas, skundėme, atstovavome ir viską pralaimėjome. Belieka kreiptis už Lietuvos ribų.“
K. Mišinienės teigimu, panašiai nutiko ir su Kinijos piliečiu.
„Jis buvo darbo inspektorių ir policijos reido metu vaduojamas iš restorano Vilniuje, bet paskui nebuvo pamatyta prekybos žmonėmis požymių“, – sakė centro vadovė.
Anot jos, tokie pavyzdžiai siunčia žinutę išnaudojamiems žmonėms, kad ieškoti pagalbos neverta.
Kadangi darbuotojų iš užsienio Lietuvoje gali tik daugėti, parlamentarai valstybės institucijų atstovus ragino stiprinti prevencinį darbą.
Konservatorius Sergėjus Jovaiša siūlė, kad į Lietuvą susirengusiems dirbti Ukrainos piliečiams būtų įteikiami lankstinukai, kaip atpažinti išnaudojimą ir kur kreiptis pagalbos.
