Konstitucinio Teismo (KT) prašoma ištirti, ar valdančiųjų priimtos pataisos, sugriežtinančios atliekų deginimo jėgainių statybas, neprieštarauja Konstitucijai. Po tokiu prašymu pasirašė 31 Seimo narys.
Kreipimąsi inicijavo Seimo konservatoriai, jį taip pat pasirašė parlamentarai iš liberalų, socialdemokratų frakcijų ir valdantiesiems priklausančių socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius.
Parlamentarai pabrėžia, jog pataisos ginčija jau statomas atliekų deginimo jėgaines, leidžiant Vyriausybei apriboti iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtas statyti jėgaines.
„Priimtas sprendimas ne tik prieštarauja pamatiniams teisėkūros principams, bet ir kainuos valstybei šimtus milijonų eurų nuostolių, tuo pačiu nesudarys galimybių didmiesčiuose mažinti atliekų tvarkymo mokesčius ir šildymo kainas“, – teigė konservatorius Mykolas Majauskas.
Šią savaitę valdantieji pareiškė nebesiekiantys, kad statant atliekų deginimo jėgaines, būtų išlaikytas 20 kilometrų atstumas nuo gyvenviečių. Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pirmadienį Seime įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria atsisako tokio reikalavimo.
K. Mažeikos pataisa numato, kad nuo 2019 metų sausio atliekų deginimo elektrinės galėtų būti statomos įstatymų nustatytų aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimų.
Valdančioji dauguma spalį pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Be draudimo atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau kaip 20 km nuo gyvenviečių, pataisos numatė leidimą Vyriausybei priimti sprendimus dėl jau statomų dviejų elektrinių ateities, atsižvelgus į visuomenės sveikatos interesus.
Pastarosios nuostatos K. Mažeika nesiūlo koreguoti.
Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
