Seimui vėl teikiamos pataisos, leisiančios Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių. Be kita ko, jos uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.
Praėjusią savaitę Seimas du kartus, trūkstant balsų, pataisų nepriėmė.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis BNS teigė, kad antradienį frakcijos nariai vėl nedalyvaus balsavime.
„Pozicijos nekeisime. Jeigu valdantiesiems balsų užteks priimti pataisas, kreipsimės į Konstitucinį teismą“, – žadėjo jis.
Valdantieji „valstiečiai“ sako dar neturintys plano, kaip elgsis, jeigu pasikartos tas pats scenarijaus, kai opozicija nedalyvauja balsavime. Norint priimti įstatymą, reikia, kad balsuotų bent 71 parlamentaras.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad frakcija kol kas laikosi ankstesnės pozicijos ir jos nariai balsavime dėl pataisų dalyvaus.
„Mūsų frakcija palaikys, yra įvairių nuomonių, bet didžioji dauguma palaikys“, – teigė jis.
Pats K. Mažeika anksčiau susilaikė, nes nepritaria siūlymui pataisas pritaikyti atgaline tvarka – toms įmonėms, kurios jau pradėtos statyti.
K. Mažeika neatmetė, kad pataisos galėtų būti iš naujo svarstomos kitame komitete, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos: „Jeigu darome precedentą, bandome atgaline tvarka (pritaikyti įstatymo galiojimą – BNS), reikėtų specialaus išaiškinimo, kad tai galima valstybinės reikšmės įmonėms“.
Vyriausybė savo išvadoje Seimui rekomendavo pataisoms nepritarti.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines stato šilumos gamintojos „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose. Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės šį statusą turi.
Papildyta: Seimas stabdo pataisų, leisiančių Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, priėmimą. Be kita ko, jos uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.
Tokį sprendimą Seimas antradienį priėmė, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinį vertinimą ir siūlymą pataisas tobulinti.
Stabdyti pataisų priėmimą paprašė Aplinkos apsaugos komiteto nariai – pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika ir liberalas Simonas Gentvilas.
88 Seimo nariai tam pritarė, keturi balsavo prieš, o 17 susilaikė.
STT pareiškė pritarianti Seimo Teisės departamento pastaboms dėl siūlomo teisinio reguliavimo ydingumo – ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius jai esminį poveikį, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais sprendimais, kuriuos priimtų Vyriausybė.
„Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – nurodoma STT išvadoje.
STT užkliuvo tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas į šias jau ir anksčiau teiktas teisininkų pastabas neatsižvelgė, tačiau nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Mūsų nuomone, siekiant teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, nepriklausomai nuo pasiūlymų pateikusio subjekto, turėtų būti viešai atskleistos priežastys, kodėl buvo nuspręsta pritarti ar nepritarti konkretiems pasiūlymams“, – rašoma STT išvadoje.
STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
„Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“. – rašoma STT išvadoje.
