Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo uošvio darbovietei mokami šimtai tūkstančių eurų ir dingę dokumentai. Tokias aplinkybes nustačiusio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos audito ataskaitoje rekomenduojama nutraukti sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju „Prasila“, tačiau įmonės direktorius su tuo nesutinka ir tvirtina, kad veikė teisėtai.
[galerija kiek=”20″]
Pravieniškių PN-AK veiklos ir valdymo vidaus auditą atliko Teisingumo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė ir vyriausiosios specialistės Renata Morkūnaitė, Rasa Kazėnienė bei Jurgita Kupinaitė-Beperšč. Kai kurios jo metu nustatytos detalės žiniasklaidoje paviešintos dar šių metų pradžioje, bet pati ataskaita visuomenei vis dar neprieinama.
Taip yra, nes dėl joje pateikiamos informacijos Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas – DELFI informavo Kauno apygardos prokuroras Valentinas Alekna.
60 puslapių dokumente vardijama visa aibė nustatytų Pravieniškių PN-AK veiklos pažeidimų ir trūkumų. Reikšminga audito ataskaitos dalis skirta su komunalinio ūkio valdymu susijusių sprendimų ir viešųjų ir privačių interesų derinimo vertinimui.
Šildo visą kaimą
Auditoriai nustatė, kad Pravieniškių PN-AK vykdo tokiai įstaigai nebūdingą funkciją – organizuoja geriamojo vandens ir šilumos energijos tiekimą Pravieniškių kaimo vartotojams.
Pajamas viršijančios išlaidos yra kompensuojamos įstaigos veiklai vykdyti skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.
„Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK šią funkciją įgyvendina 21 darbuotojas (18,25 etato), kurių darbo užmokesčiui kasmet vidutiniškai yra panaudojama 151 454,98 euro, – rašoma ataskaitoje. – Taip pat nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK vykdydama šią funkciją kasmet patiria daugiau išlaidų (biokurui, dujoms, elektros energijai, kitoms prekėms ir paslaugoms, darbo užmokesčiui), nei gauna pajamų (vidutiniškai išlaidų patiria 463 914,31 euro daugiau).
T.y. Nepaisant to, kad minima funkcija yra nebūdinga bausmių vykdymo sistemos įstaigoms ir įstatymu priskiriama savivaldos kompetencijai, de facto pajamas viršijančios išlaidos yra kompensuojamos įstaigos veiklai vykdyti skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.“
Išlaidos išaugo kone perpus
Ataskaitoje rašoma, kad nuo 2016 metų pradėjus pirkti šilumos energiją iš nepriklausomo šilumos gamintojo „Prasila“ išlaidos komunalinio ūkio išlaikymui išaugo 41,5 proc., o kaina vartotojui už šilumos energijos megavatvalandę išaugo 14 proc.
„Nustatyta, kad 2012 metų balandžio 11 dieną Pravieniškių valstybės įmonė (VĮ) prie pataisos namų (nuo 2014 metų – VĮ „Mūsų amatai“) su „Prasila“ sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį, pagal kurią „Prasila“ išsinuomojo pastatą – gatavos produkcijos sandėlį, esantį Šv. Florijono g. 6, Pravieniškių kaime“, – rašoma dokumente.
Ten pat minima, kad šio nuomos konkurso dokumentų byla yra dingusi ir dėl to Kalėjimų departamentas pradėjo tarnybinį tyrimą. Tačiau dar anksčiau atliktas nuomos konkurso dokumentų vertinimas parodė, kad konkursas, kuriuo patalpos išnuomotos „Prasilai“, atliktas neteisėtai, nes nebuvo gautas Kalėjimų departamento sutikimas.
Išlaidos komunalinio ūkio išlaikymui išaugo 41,5 proc., o kaina vartotojui už šilumos energijos megavatvalandę išaugo 14 proc.
Auditorių rekomendacijose VĮ „Mūsų amatai“ raginama imtis priemonių, kad neteisėtai su „Prasila“ sudaryta sutartis būtų nutraukta.
Teisingumo ministerijai rekomenduojama kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), siekiant įvertinti, ar šilumos tiekėjas (Pravieniškių PN-AK) 2016–2017 metais tinkamai nustatė palyginamąsias šilumos energijos gamybos sąnaudas, ar nesudarė išskirtinių sąlygų „Prasilai“ parduoti jos pagamintą šilumos energiją.
Savo noru nesitraukia
Kaip DELFI nurodė VKEKK veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė, kaip tik šiuo metu vykdomas Pravieniškių PN-AK neplaninis patikrinimas.
„Jo tikslas – nustatyti, ar įstaiga tinkamai skaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas 2016 metų spalio 1 dieną – 2018 metų kovo 31 dieną, taip pat, ar skaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas į šilumos kainą nebuvo įtraukta per didelių šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų“, – nurodė ji. VKEKK atstovės teigimu, patikrinimą užbaigti planuojama šių metų rugsėjį.
Savo ruožtu „Mūsų amatų“ direktoriaus pareigas atliekanti Vaida Švėgždienė sakė, kad valstybės įmonė ėmėsi veiksmų bei priemonių nutraukti nuomos sutartį su „Prasila“, tačiau ši to padaryti nesutinka.
Registrų centro duomenimis, nuo 2015 metų „Prasila“ turi vieną akcininką – Darių Semėną. Iki tol įmonės akcijų turėjo ir Tomas Ulinauskas bei Šarūnas Prieskienis.
D. Semėnas DELFI teigė, kad sutarties nutraukti nesutinka, nes ji yra teisėta. Raštu atsiųstame komentare jis be kita ko teigia:
„Prasila“ visas teises ir pareigas yra įgijusi viešo konkurso pagrindu, kurio metu priimti sprendimai nėra nuginčyti, o VĮ „Mūsų amatai“ taip pat nenurodo jokių „Prasilos“ neteisėtų veiksmų susijusių su nuomos sutarties sudarymu“.
Įmonės direktorius teigė, kad galima tik spėlioti, kam buvo naudinga pradanginti arba neteikti nuomos konkurso dokumentų. D. Semėnas taip pat tvirtino, kad į išsinuomoto pastato atnaujinimą investavo reikšmingą sumą pinigų.
2017 metais įmonės rodikliai pagerėjo dar labiau: pardavimo pajamos sudarė 682 999 eurus, grynasis pelnas – 258 951 eurą.
„Toks dvejopas jausmas apima, nes galvoju, kad gal ne Lietuvoje reikėjo investuoti. Investuota didelė suma ir jeigu negalėsime gaminti, tiekti, teisimės tada – vienintelis kelias“, – sakė jis.
Registrų centrui pateiktų „Prasilos“ metinių finansinių ataskaitų duomenimis, 2015 metais įmonės pardavimo pajamos sudarė vos 3 944 eurus, ji patyrė 6 566 eurų nuostolį.
Tačiau 2016 metais, t. y., kai pradėjo tiekti šilumą Pravieniškių PN-AK, „Prasilos“ pardavimo pajamos buvo 226 068 eurai, grynasis pelnas – 35 757 eurai. 2017 metais įmonės rodikliai pagerėjo dar labiau: pardavimo pajamos sudarė 682 999 eurus, grynasis pelnas – 258 951 eurą.
D. Semėnas DELFI sakė, kad pagrindinis „Prasilos“ pajamų šaltinis yra šilumos tiekimas Pravieniškėms. Jis taip pat atsiuntė nuotraukas, kuriose matosi „Prasilos“ išsinuomotas pastatas prieš ir po įmonės investicijų.
D. Semėnas „sapalionėmis“ pavadino auditorių išvadą, kad komunalinio ūkio išlaikymas po „Prasilos“ atėjimo pabrango 41,5 proc.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūčio 10 dieną „Prasila“ turėjo 4 darbuotojus. Birželį jiems mokėtų atlyginimų vidurkis – 557,62 euro popieriuje (apie 470 eurų į rankas).
Sumokėjo uošvio darbovietei
Įdomu tai, kad vienas iš „Prasilos“ darbuotojų yra buvęs Pravieniškių II PN-AK direktorius Alfredas Drazdys. Jis taip pat yra Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo Arvydo Stankevičiaus uošvis.
Audito ataskaitoje A. Stankevičiui skiriama nemažai dėmesio: „Nustatyta atvejų, kai A. Stankevičius deklaravo ne visus ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis ir galimą interesų konfliktą bei dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus jų atžvilgiu, t.y. galimai pažeidė prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti“.
Konkrečiai įvardinta, kad A. Stankevičius nebuvo deklaravęs duomenų apie ryšį su juridiniu asmeniu „Prasila“ ir fiziniu asmeniu – sutuoktinės tėvu A. Drazdžiu.
Ataskaitoje rašoma, kad A. Stankevičius 2017 metų balandžio 6 dieną apmokėjimui vizavo „Prasilos“ 2017 metų balandžio 1 dienos sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu įmonei sumokėta 163 tūkst. eurų, o 2017 metų balandžio 17 dieną pasirašė mokėjimo paraišką, kurios pagrindu „Prasilai“ buvo sumokėta 35 178,88 euro.
A. Stankevičius 2017 metų balandžio 6 dieną apmokėjimui vizavo „Prasilos“ 2017 metų balandžio 1 dienos sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu įmonei sumokėta 163 tūkst. eurų.
„Atkreiptinas dėmesys, kad vidaus auditas atliktas atrankos būdu, todėl ataskaitoje yra pateikiama tik dalis A. Stankevičiaus priimtų sprendimų pavyzdžių“, – teigia auditoriai.
A. Stankevičiaus DELFI teigė, kad kaltinti jį interesų supainiojimu dėl minėtų dviejų parašų galima būtų tik „išvestinai“.
„Šios aplinkybės buvo tyrimo objektas. Man už tai buvo paskirta drausminė nuobauda. Aš ten ne su viskuo sutinku, tai esu kreipęsis į teismą dėl šių dalykų“, – sakė jis.
A. Stankevičiaus aiškino, kad dokumentus pasirašė tuo metu, kai pavadavo atostogaujantį Pravieniškių PN-AK direktorių.
„Tiesiog man ant stalo atgulė tos įmonės (aš jos net pavadinimo tiksliai nežinojau) sąskaita. Šalia daugybės kitų, ji pavizuota dviejų asmenų – žmogaus, kuris tikrina sutarčių vykdymą, ir buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko.
Iš esmės, tai yra galiojanti sutartis, kuriai aš įtakos neturėjau, negalėjau pakeisti, negalėjau rinktis – mokėti ar ne. Tai tiesiog buvo mano mechaninis veiksmas – nukreipti buhalterijai ją apmokėjimui. Jei vertinant ne visišku apdairumu, tai gal ir galima būtų taip išvestinai kaltinti“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu D. Semėnas patvirtino, kad A. Drazdys vis dar dirba „Prasiloje“.
„Ar dėl to, kad aplink jį kelia bangas, aš turiu atleisti į pensiją išėjusį buvusį pareigūną? Jis dirba tik dėl to, kad gyvena ten šalia, Rumšiškėse, ir jeigu mums reikia reaguoti į kokį nors gedimą, tai jis arčiausiai gyvenantis žmogus. Jis per 10–15 minučių atsiranda katilinėje. Man iš Kauno atvažiuoti išeina beveik valanda“, – komentavo jis.
Giminės – bendradarbiai
Audito ataskaitoje teigiama, kad Pravieniškių PN-AK dirba apie 13 asmenų, susijusių su A. Stankevičiumi. Dėl to:
„Jis galimai buvo nuolatinėje interesų konflikto situacijoje, nes vykdant pareigas privalėjo nuolat priimti sprendimus (vizuoti prašymus dėl leidimo dirbti kitą darbą, tvirtinti struktūrinių padalinių nuostatus ir pareigybių aprašymus, priimti į tarnybą asmenis, ūkinės ir finansinės veiklos taryboje svarstyti priedų ir (ar) priemokų skyrimo jiems klausimus ir pan.) fizinių asmenų, kurie susiję su juo, atžvilgiu.“
A. Stankevičius informaciją apie 13 asmenų vadino klaidinga. „Buvo tarnybinis patikrinimas, kuris nustatė, kad tie teiginiai neatitinka tikrovės. Ten buvo išvestiniai skaičiai – paimtas vieno giminaičio kitas tolimas giminaitis, tada jo deklaracija paimta ir t.t., kol privesta iki tokių žmonių, kurių aš nei pažįstu, nei bendrauju, nei jie man kokie nors giminės“, – sakė jis.
Šiuo metu A. Stankevičiaus privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad su juo susiję 5 Pravieniškių PN-AK dirbantys asmenys: uošvienė Alvyra Drazdienė, svainiai Renata Kasperienė ir Virginijus Kasperas, ir dvi žmonos Ingridos pusseserės Vaida Kavaliauskienė ir Ramunė Butkevičienė.
A. Stankevičius aiškino, kad iki 2010 metų, t.y. iki pataisos namų sujungimo į vieną įstaigą, visi 5 asmenys dirbo skirtingose įstaigose.
„Aš pats šioje įstaigoje tuo metu nedirbau, laimėjęs direktoriaus pavaduotojo konkursą, pradėjau dirbti 2013 metais vasarą. Iki tol daugiau nei 10 metų dirbau Marijampolės pataisos namuose, o į šią įstaigą atėjau jau po sujungimo, tie žmonės sukrito automatiškai į vieną įstaigą. Nei aš jų į darbą priiminėjau, jie visi su ilgais darbo stažais, uošvienė šioje įstaigoje dirba ilgiau nei aš šiame pasaulyje gyvenu. Aš jų karjerai nedariau įtakos“, – sakė jis.
Audito ataskaitoje teigiama, kad Pravieniškių PN-AK apie 32 proc. darbuotojų sieja artimi ryšiai, dėl kurių galimai gali kilti interesų konfliktas, o privačius interesus yra deklaravę apie 86 proc. darbuotojų.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūčio 10 dieną Pravieniškių PN-AK turėjo 147 darbuotojus, kuriems birželį sumokėtų atlyginimų vidurkis buvo 918,68 euro (apie 715 eurų į rankas).
Daugiau naujienų skaitykite čia.
