Rytoj Kaune prie pilies bus oficialiai atidengtas paminklas „Laisvės karys“, kurio kelionė iš Vilniaus Lukiškių aikštės buvo gerokai tolimesnė ir ilgesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiomis dienomis pradėjo aiškėti daugiau detalių ir faktų, kad šis paminklas buvo ne tik gaminamas Ukrainoje, bet ir iš dalies kuriamas dviejų skulptorių ukrainiečių, kurie viešojoje erdvėje net ne visur mini darbo bendraautorių ir pradinės idėjos sumanytoją lietuvį Arūną Sakalauską.
Portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė informacija, kad Ukrainos žiniasklaidoje skulptoriai Oles Sydoruk ir Boris Krylov pristatomi kaip vieninteliai „lietuviško Vyčio“, kuris bus pastatytas Lietuvos valstybės 100-ečio minėjimo proga Kaune, kūrėjai, o oficialiose projekto rėmėjų svetainėse patalpintuose interviu menininkai neslepia, kad būtent jų iniciatyva atsirado nemažai pakeitimų skulptūros išvaizdoje.
Palyginus projekto vizualus, kuriuos iki šiol savireklamos maketuose viešina Kauno miesto savivaldybė su jau sukurto paminklo atgabenimo į Kauną dieną darytomis nuotraukomis, matosi akivaizdūs skirtumai: realios skulptūros raitelio veidas yra gerokai jaunesnis ir švariai nuskustas, o žirgas – labiau ekspresyvus.
Būtent šie pakeitimai šią skulptūrą atitolina nuo heraldinio Vyčio, kaip valstybingumo simbolio, įvaizdžio ir pagrindinės idėjos – veržliai pirmyn šuoliuojančio raitelio, kuris tradiciškai labiau įsivaizduojamas, kaip patyręs karvedys, o ne eilinis karys – jaunuolis.
Ukrainiečiai keitė pradinį projektą
Skaitant ukrainiečių skulptorių interviu, kuris buvo patalpintas vieno iš šio projekto rėmėjų svetainėje ostrogski.com susidaro įspūdis, kad daugumą būsimo paminklo detalių visgi sukūrė šie gana patyrę realistinės figuratyvinės skulptūros kūrėjai.
Paklaustas, ar dėl šios priežasties „Laisvės kario“ įvaizdyje nebus įžvelgiamas ukrainietiškasis charakteris, skulptorius O. Sydoruk teigė, kad „dirbdami prie riterio veido, jie peržvelgė daugybę šiuolaikinių lietuvių vaikinų fotografijų ir sukūrė apibendrinantį įvaizdį, įkūnijantį gerumo ir teisingumo, dvasingumo ir nenugalimumo idėją“.
Menininko teigimu, kuriant „Laisvės karį“, kurį ukrainietiškame tekste nevengiama pavadinti „Laisvės Vyčiu“, jie atidžiai tyrė istorinę medžiagą – tai jiems padėjo atlikti Lietuvos ir Ukrainos specialistai.
„Mums buvo pateikta daug nuotraukų, to laiko riterių šarvų piešinių; taip pat mes rėmėmės konkrečiais Kauno pilyje per pastaruosius archeologinius kasinėjimus rastais artefaktais – juos panaudojome mūsų kompozicijoje (pvz., kario kardas ir makštys). Visų pirma, kiekviename darbo etape kario baigiamosios detalės buvo derinamos su specialistais“, – kalbėjo O. Sydoruk.
Lietuvio indėlis labiau mentalinis
Paklausti apie Lietuvos skulptoriaus, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialo vizualinio dizaino katedros vedėjo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato prof. A. Sakalausko indėlį į šį kūrinį, menininkai neslėpė esantys patenkinti bendradarbiavimu, tačiau jų atsakyme ryškėja kiek kitoks lietuvio menininko vaidmuo nei pateikiama Lietuvos viešojoje erdvėje.
„Esame labai dėkingi jam už tai, kad padėjo mums pajusti ir suprasti Lietuvos mentalitetą, charakterį — taip, kad mes jau jaučiamės pusiau lietuviais. Kuriant karį, Arūnas, būdamas Lietuvoje, labai padeda, nes būtina nuolat bendrauti su istorikais, dirbti ant pjedestalo ir išspręsti kitus organizacinius klausimus“, – teigė skulptorius B. Krylov.
Savo nuomones apie per rekordiškai trumpą laiką – vos keturis su puse mėnesio – pagamintą skulptūrą ir jos autorystę vakar portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo ir pats prof. A. Sakalauskas. Skulptorius šiandien portalui neneigė, kad nemažai jo pirminio projekto pakeitimų inicijavo kolegos ukrainiečiai, tačiau sakė, kad su juo viskas buvo derinima. „Manau, labiausiai ko mums pritrūko – tai laiko. Kad galėtum atsikvėpti, padaryti pertrauką, pažvelgti į kūrinį tarsi iš šono – nauju žvilgsniu“, – apgailestavo A. Sakalauskas. Į tam tikrą ukrainiečių skulptorių norą sureikšminti savo indėlį profesorius žvelgė atlaidžiai. „Kai darbas pavyksta, pasimato noras labiau pasipuikuoti, pasididžiuoti – tai taip žmogiška“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo menininkas.
Bendrų projektų yra ir daugiau
Kaip jau rašėme, O. Sydoruk ir B. Krylov yra patyrę tokio pobūdžio paminklų kūrėjai, o jų įkurta „Sidoruko ir Krylovo kūrybinė dirbtuvė“ veikia daugiau nei dvidešimt metų. Kartu menininkai sukūrė apie tris dešimtis monumentalių darbų tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.
Beje, „Laisvės karys“ Kaune yra ne vienintelis bendras lietuvio A. Sakalausko ir ukrainiečių skulptorių projektas. Praėjusių metų rudenį Švėkšnos mieste atidengtas toje pačioje Ukrainos liejykloje išlietas paminklas prelatui Kazimierui Šauliui, kovotojui už Lietuvos nepriklausomybę. Naujausi prasidėję darbai – prie filosofo Vydūno monumento, stovėsiančio Klaipėdoje.
Liejimo darbai taip pat patikėti ukrainiečiams
Visas šias skulptūras jungia ne tik tie patys kūrėjai, bet ir ta pati bronzos liejimo įmonė Ukrainoje. „Laisvės karys“ buvo išlietas liejykloje „Sajamat“ ir tapo viena iš keturių didžiausių šioje nuo 1992 metų veikiančioje liejykloje išlietų skulptūrų.
„Mes esame konkurencingi kainų atžvilgiu žvelgiant į suteikiamų darbų kokybę, kas yra labai svarbu. Nesigiriu, bet pasakysiu, kad Lietuvoje tokių gamybos galimybių nėra“, – interviu ostrogski.com tvirtino ir šios liejyklos vadovas Igoris Davydovas.
Ukrainiečio teigimu labai svarbu ir tai, kad jo vadovaujama komanda iki galo pabaigs visą bronzos skulptūros kūrimo ciklą. Į Kauną užbaigti proceso, pasak I. Davydovo, turėjo vykti 10 žmonių – patys skulptoriai, vaikinai iš liejimo gamybos cecho, akmens specialistas ir technologas.
