Gražuolis raitelis prie Kauno pilies kelia naujus klausimus: pabrango 200 tūkst. eurų?

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ant pabalnoto žirgo į Kauno pilį jojantis raitelis su aukštai iškeltu kalaviju – šios savaitės žiniasklaidos ir visuomenės diskusijų taikinyje. Ir nors skulptūra vis dar pridengta oficialaus atidarymo laukiančio baltų pančių rūbo, akyliems stebėtojams užkliuvo ne viena su naujuoju Kauno simboliu siejama detalė, kuri gali būti vertinama gana dviprasmiškai.

Ir nors didžioji dauguma kauniečių, atrodo, nuoširdžiai džiaugiasi Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos – liepos 6-osios – išvakarėse Kaune oficialiai atidengti planuojamu paminklu: giria jo dydį, grožį, derėjimą Kauno pilies aplinkoje, susidomėjimą kelia ir viešojoje erdvėje sklindantys kritiniai šio paminklo vertinimo aspektai. Vienas svarbiausių – kodėl skulptūros nereikėtų tapatinti su valstybingumo simboliu Vyčiu.

Paminklą siūlo vadinti ne Vyčiu, o Piesta

Populiariausio Lietuvoje portalo DELFI apžvalgininkas kaunietis Ramūnas Bogdanas sako, kad tarp prie Kauno pilies statomos skulptūros ir Lietuvos heraldinio raitelio Vyčio yra tiek pat panašumų, kiek yra tarp Lietuvos himno ir kokios nors kitos žinomos dainos. „Formaliai himnas irgi daina. Bet ji išskirtinė, – savo komentare rašo nuo 2009 metų portale apžvalgininku dirbantis lietuvių kalbos ir literatūros specialistas. – Jei pradėsime kiekvieną raitelio atvaizdą vadinti Vyčiu, toje daugybėje tiesiog ištirps išskirtinė Vyčio paskirtis išreikšti mūsų valstybingumą.“

„Visų pirma tai ne Vytis, o Laisvės karys“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė ir prie Kauno pilies šiandien sutiktas šio projekto autorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, prof. Arūnas Sakalauskas. Su kolega Stasiu Žirguliu jau baigto montuoti ant žirgo jojančio kario skulptūrą apžiūrinėjantys skulptoriai sutiko pakomentuoti daugiau viešojoje erdvėje pasigirstančių kritinių pastabų. Vienos populiariausių – jaunas raitelio veidas, ne ton pusėn jojantis žirgas, ne visai lietuvišką ornamentiką primenančios žirgo puošmenos.

Tiesa, abu garbūs menininkai nebuvo linkę drausti auditorijoms vadinti skulptūrą Vyčiu. „Vyčio, kaip simbolio, interpretacijų gali būti daugybė, tad jei žmonės nori – tegul vadina Vyčiu, nors mano, kaip autoriaus idėja buvo vaizduoti karį“, – sakė A. Sakalauskas.

Tačiau DELFI apžvalgininkas A. Bogdanas versiją apie galimybę Kauno paminklą tapatinti su Vytimi neigia gana kategoriškai. Jo vertinimu, Vyties atvaizdo esmę nusako pats seniausias iš metraščių žinomas jo slaviškas pavadinimas „Pogonia“. Vėliau iš jo buvo rekonstruota lietuviška moteriškos giminės forma „Vytis“ arba „vijimasis“ ir atsirado vyriškos giminės forma Vytis, reiškianti karį.

Pasak literatūros specialisto, Vytis yra į priekį šuoliuojantis ir priešą vejantis kardu užsimojęs raitelis, o politkorektiški šiuolaikiniai interpretuotojai aiškina, jog jis veja priešą iš gimtosios žemės. „Kaune statoma skulptūra vaizduoja ne šuoliuojantį, ne vejantį žirgą, o atsistojusį piestu. Jei norite trumpo pavadinimo jam, vietoj Vyties geriau tiktų Piesta“, – sarkastiškai užbaigė A. Bogdanas.

Skiriasi nuo siūlytos Lukiškių aikštėje

DELFI apžvalgininkas A. Bogdanas įžvelgia ir kitų šio paminklo bruožų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Visų pirma, Kauno paminklas jam asocijuojasi su piestu besistojančiu žirgu ir raiteliu Kijevo paminklo X a. kunigaikščiui Sviatoslavui Narsiajam kompozicijoje. Jos autoriai – ukrainiečių skulptoriai Olesius Sidorukas ir Borisas Krylovas, kurie yra pastatę apie trisdešimt paminklų Ukrainoje.

Ne visiems žinoma, kad neseniai viešojoje paminklo komunikacijoje šios dvi pavardės pradėtos minėti šalia projekto autorius A. Sakalausko, kaip bendraautorių. Į klausimą, kas visgi yra Kauno skulptūros „Laisvės karys“ pagrindinis autorius, A. Sakalauskas lyg rimtai, lyg nerimtai atsako, kad minėtieji ukrainiečiai jį vadina projekto vadovu.

„Autorystė bendra“, – teigia lietuvis, o apžvalgininkas A. Bogdanas perskaitęs minėto ukrainiečio B. Krylovo interviu, kuriame pabrėžiama, jog kūrimo metu Arūnas, būdamas Lietuvoje, daug padėjo įvairiais organizaciniais klausimais, teigia, kad greičiausiai A. Sakalausko dalyvavimas prie galutinės „Laisvės kario“ versijos užbaigimo yra minimalus.

Pats A. Sakalauskas pažymi su minėtais ukrainiečiais darąs jau ne pirmą bendrą darbą ir abejonių dėl autorystės jam nekyla. „Bendras kūrinys“, – sako jis. O lieti skulptūrą Ukrainoje, padedant minėtiems meistrams, jis pasirinko ir dėl jau vykstančio bendradarbiavimo, ir dėl svečioje šalyje itin išvystytų tokių paminklų liejimo tradicijų bei sąlygų. „Vienas šitokio paminklo niekaip nepadarysi, o ten daugybė žmonių padeda – vieni molį lipdo, kiti liejimo formas daro. Skulptorius, kaip architektas – tik vaikšto ir nurodinėja, kaip ką daryti“, – komentavo A. Sakalauskas.

Tačiau pradžioje vieninteliu autoriumi įvardintas A. Sakalauskas portalui patvirtino, kad prie Kauno pilies pastatyta skulptūra šiek tiek skiriasi nuo tos, kurią jis siūlė statyti Lukiškių aikštėje. „Norėjosi priderinti šį paminklą prie aplinkos – Kauno pilies, todėl ir laikotarpis, tematika tapo labiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasioje“, – sakė menininkas. A. Sakalausko teigimu, tiek kalavijas, tiek jo dėklas atkurti remiantis archeologinių tyrinėjimų metų Kauno pilies teritorijoje surinktais autentiškais radiniais.

Vytis atjojo į Kauną: tikisi sumontuoti per savaitę 23 nuotr.

Atskleidė priežastį, kodėl karys joja į pilį

Nebuvo linkęs Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas aptarinėti ir neva ne itin lietuviškai atrodančios žirgo puošybos ornamentikos, o istorijos žinovai tikriausiai šioje vietoje primins, kad LDK laikais valstybės būta nuo Baltijos iki Juodosios jūros, tad ir lietuviškumą čia reiktų traktuoti gerokai platesniame kontekste.

Paklaustas apie itin jaunai atrodantį karį, tiek A. Sakalauskas, tiek jo kolega S. Žirgulis juokais klausė: „O tai jums atrodo, kad seniai turi kariauti?“ Vyrų teigimu, kariais visais laikais buvo jauni žmonės, daugiausia iki 40-ties, ir tai jie prilygino profesionalių krepšininkų karjeros trukmei.

Dar viena aktuali tema, kurią iškėlė interneto komentatoriai – skulptūros pastatymo pozicija. Žiūrint į skulptūrą rodosi, kad kalaviju užsimojęs riteris savo žirgą kreipia buvusios pilies tvirtovės link ir šis veiksmas labiau panašus ne į pilies gynybą, o į puolimą. Žinoma, galima svarstyti, kad galbūt „Laisvės karys“ ruošiasi vaduoti Kauno pilį nuo priešų, tačiau A. Sakalauskas turi gerokai paprastesnį paaiškinimą.

„Kaip statyti skulptūrą nulėmė grynai praktinis dalykas – apšvietimas. Patikrinta, kad visos į šiaurę atsuktos skulptūros praranda dalį patrauklumo, greičiau apkerpėja, o į pietus – būna apšviestos, patrauklios, mėgiamos žmonių. Tai ir nulėmė, kad paminklo fasadas yra atsuktas į pilį“, – dėstė A. Sakalauskas.

Kalbinti skulptoriai juokavo, kad galima buvo padaryti aplink savo ašį besisukantį pjedestalą, kad kiekvienas atėjęs galėtų atsukti riterį į tą pusę, kokios panoramos už nugaros jam norisi. Nes dabar panorusieji nusifotografuoti su paminklu, kad nuotraukoje matytųsi jaunas kario veidas, už nugaros regės kitame Neries krante statomų daugiabučių rajoną, o pageidaujantiems kadre matyti Kauno pilį teks fotografuotis prie arklio pasturgalio ir aukštyn užriestos uodegos.

Paminklas jau pabrango 200 tūkst. eurų

Kad paminklo pjedestalas būtų besisukantis apie savo ašį ar su mechanizmu, kuris leistų raiteliui mojuoti kalaviju, dabar galima tik fantazuoti, nes darbai beveik užbaigti ir, remiantis anksčiau skelbta informacija, jau pabrango beveik 200 tūkst. eurų. Anksčiau Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus platintoje informacijoje buvo rašoma, kad „Vyčio skulptūra atsieis 472 tūkst. eurų ir šią sumą tikimasi sukaupti iš gyventojų aukų, kurias renka „Vyčio paramos fondas“.

„Savo ruožtu Kauno savivaldybė skulptūros įgyvendinimui yra skyrusi 500 tūkst. eurų. Ši suma yra skirta tam atvejui, jei „Vyčio paramos fondui“ nepavyks reikiamos sumos surinkti iš žmonių aukų“, – buvo teigiama viešai platinamuose spaudos pranešimuose.

Naujausiais duomenimis, minėto paminklo kaina išliko nepakitusi, tačiau paminklo pjedestalui ir kitiems aplinkos sutvarkymo darbams papildomai prireikė 200 tūkst. eurų. Kaip šiandien portalui sakė „Vyčio paramos fondo“ vicepirmininkas Vilius Kavaliauskas, „Laisvės kario“ skulptūrai surinkta net šiek tiek daugiau lėšų nei buvo įsipareigota miestui. Jo teigimu, fondas miestui buvo „pasižadėjęs“ surinkti 206 tūkst. eurų, nors žiniasklaidoje nė karto nebuvo užsiminta apie tokį susitarimą.

Dar daugiau, kadangi lėšų jau pakanka ir, pasak V. Kavaliausko, šiuo metu yra apie 220-240 tūkst. eurų, tai visiems, kurie norėtų dar aukoti, siūloma aukoti nebent simboliškai. „Pinigų mums jau nebetrūksta“, – portalui tvirtino V. Kavaliauskas. Fondo vicepirmininko teigimu, „Laisvės kario“ skulptūra iš tiesų atsiėjo 472 tūkst. eurų, kuriuos ir skirs miestas, o granito darbai, postamentas, aikštės sutvarkymas, apšvietimas, vaizdo kamerų įrengimas kainavo dar maždaug 200 tūkst. eurų ir jie greičiausiai bus padengti minėto fondo – aukotojų lėšomis.

164 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Vaisiai, kvepiantys Kalėdomis: 7 įdomūs faktai apie mandarinus

Daugėja tyrimų dėl prekybos žmonėmis: pareigūnai atsižvelgia ne į visų skundus

Atrinktos mokyklos, kurios gaus 24 mln. eurų kokybės krepšelį: pateko ir Kaunas

Praneša kauniečiai: iš troleibusų masiškai išlaipinami žmonės (papildyta)

Dėl lėktuvo gedimo D. Grybauskaitė nepasiekė Rygos

Kodėl vieni automobiliai yra gražūs, o kiti – ne?

Į areštinę uždarytas pareigūnams į atlapus ligoninėje puolęs girtas nepilnametis

Kauniečius kvies stabtelėti: miesto centras skendės žvakių liepsnų jūroje

Skandalai Kaune tęsiasi: motina medikams iškvietė policiją, o šie – vaikų teises

Priėmusi darbo namuose pasiūlymą, kaunietė įkliuvo sukčiams: sulaikytas jaunas vyras