Per miestą besiritanti naujų požeminių konteinerių statymo banga, atsimušusi į Savanorių prospekte stūksančius du devynaukščius, pristojo. Aktyvią daugiabučių gyventojų bendruomenę papiktino, kad žmonės apie ketinamą įrengti aikštelę sužinojo tik čia pasirodžius darbininkams. 403 ir 405 namus administruojančios bendrijos pirmininko teigimu, labai prastai informuotas ir pats Eigulių seniūnas. Savivaldybės atstovai sako, kad derinti konteinerių įrengimo darbų su gyventojais neprivaloma.
Tik atvykus prie daugiabučių, tapo akivaizdu, kad čia gyvenantys žmonės nepaprastai susirūpinę iškilsiančiais, o teisingiau – sulįsiančiais konteineriais. Prie „Kas vyksta Kaune“ žurnalistus pasitikusios vieno iš namų bendruomenės įgaliotinės Juditos per kelias minutes prisijungė būrelis gyventojų. Kiekvienas iš jų negailėjo kritikos savivaldybės sumanymui konteinerius statyti pievelėje tiesiai prieš namų pietinį fasadą.
[galerija kiek=”12″]
„Sužinoję, kad statys konteinerius, surinkome parašus. iš 108 butų savininkų, 100 pasirašė prieštaraujantys šiam sprendimui, nes niekas nenori svetimo konteinerio po savo langais. 100 proc. parašų nesurinkome tik todėl, kad kai kurie savininkai užsienyje ar išvykę kitur, jų tiesiog nėra“, – pasakojo Judita.
Pasigedo dialogo
Anot jos, 33 proc. namo butų – tie, kurie trijų kambarių – turi langus tik į pietinę pusę, kur ketinama įrengti konteinerius. Žmonės neturi kito pasirinkimo, o šiukšlyno nenori. Bendruomenė Eigulių seniūnijai ir savivaldybei išsiuntė raštą, kad nesutinka su planuojamais darbais.
„Žemė priklauso savivaldybei, tačiau kaip nori joje tvarkytis jie negali – pagal Viešojo administravimo įstatymą bei tvarkymo ir švaros taisykles, įrenginėjant konteinerius savivalda turi tartis su namo bendrijos pirmininku“, – aiškino bendruomenės įgaliotinė. Bangą nulaužusius namus Savanorių prospekte administruoja Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) „Murava“, kurios pirmininku yra Hubertas Andrijauskas.
Čia galima pažymėti, kad viešojo administravimo institucijoms priimant didelei bendruomenės daliai aktualius sprendimus pareigą tartis su visuomenės interesų atstovais ir pačiais gyventojais numato minėto įstatymo 7 straipsnis. Tuo tarpu pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių galiojančią suvestinę, derinti su gretimų valdų savininkais privalu tik lauko tualetų vietas – šiuo atveju, daugiabučių gyventojai nėra sklypo savininkai, o būtent konteinerių statymas taisyklėse iš viso nereglamentuotas.
„Iki Savanorių pr. 393 namo, kuriam pirmiausia skirta ši aikštelė atstumas – apie 80 m, o iki mūsų – 24 m, jiems – praktiškai triskart toliau iki konteinerio nei mums. Pikčiausia, kad nusiuntus prašymą, po dviejų dienų darbininkai atvažiavo kasti. Jokių atsakymų, jokios diskusijos, o tartis jie turi“, – kalbėjo Judita.
Tiesa, dabar darbai nevyksta. Seniūnas davė gyventojams žodinį perspėjimą, kad įrengimas laikinai stabdomas, bet paaiškinimo raštu taip ir nesulaukta. Anot moters, gal čia ir geriausia vieta aikštelei, bet niekas nenurodė, neperspėjo, nediskutavo – dėl to pikta.
Bijo, kad teks kuopti patiems
„Tuo labiau, kad į naujai planuojamą šiukšlyną žmonės neš atliekas iš 100 m spinduliu aplink esančių namų. Įsivaizduojate, prie visų namų stato tris konteinerius, o pas mus – šešis. Mes turime savo vidinius konteinerius su naujomis durimis, kodinėmis spynomis. Į juos patys investavome – naujųjų mums nereikia. Atliekų surinkimo aikštelės statymas prie pat išsišakojimo grindžiamas tuo, kad kitur nepatogu privažiuoti aptarnaujančiam transportui“, – kalbėjo prisigretinęs vyras.
„O kaip privažiuoti, pavyzdžiui, gaisrinei? Turėtų būti investuojama į eismo pralaidumo kieme sprendimus, o ne prisitaikoma prie prastos situacijos“, – antrino kaimynas.
Anot jo, didelė bėda tai, kad gyventojai neinformuoti, kas administruos naują šiukšlių surinkimo vietą. Dabar 403 ir 405 namų gyventojai turi kontraktą su „Kauno švara“ – jie gyventojams keičia konteinerius, kartą per metus yra įsipareigoję išplauti talpas. Kaip sakė kauniečiai, jie žino, kur prireikus kreiptis. O naują aikštelę Kauno miesto savivaldybė, ją aptarnaus „Kauno švara“…
„…gal „Kauno švara“ ir prižiūrės nepriekaištingai naują aikštelę, bet norime, būtų paaiškinta, kaip bus organizuojami darbai, prisiimama atsakomybė už, tarkime, sulūžusios įrangos remontą, kad mums nereiktų samdyti papildomų žmonių šiukšlynui kuopti – jau dabar visas namas moka atlyginimą vienam asmeniu už teritorijos tvarkymą“, – kalbėjo vyras.
Jis pabrėžė, kad į namo renovaciją kiekvienas butas investavo apie 10 tūkst. eurų. Investuota su viltimi, kad ilgalaikėje perspektyvoje nekilnojamojo turto vertė išaugs lyginant su šalimais esančiais namais. „Tačiau prieš pat pastatą atsiradus šiukšlių kalnui, sutikite, turto kaina automatiškai kris. Kol konteineriai nauji, gerai, bet dangčiams sulūžus, per kiek laiko bus tvarkoma, o gal visai nekeis? Kas man atlygins nuostolius dėl krentančios buto vertės?“ – svarstė daugiabučio gyventojas.
Yra kitų plotų
„Žiūrėkite, tas namas (Savanorių pr. 393) pasidarė aikštelę – apsitvėrė, laiko 3-5 mašinas. Ji iškilo nelegaliai, kodėl ten negalima statyti konteinerių? Čia, tolėliau nuo namo, prie turgaus (Kalniečių) kemsynas, kur visi šiukšlina. Šio ploto niekas neprižiūri, vasarą per savaitę po metrą užauga didžiausios žolės – sunešamos dėžės, šiukšlės, girtuoklėliai pasidaro šventes. Laisvos teritorijos yra, o būtinai mums po langais nori statyti“, – kabėjo kitas vyras.
Grupelė gyventojų tvirtino, kad žaliajame plote priešais namą planuoja įrengti suoliukus, stalą – žaidimo šachmatais vietą seneliams. „Tai negi sėdėsime šalia atliekų krūvos?“ – klausė jie. „Prie šiukšlyno greit sulošim“, – nuskambėjo šmaikšti replika.
„Tas projektas labai laikinas – valdininkams svarbu tik europinius pinigus „pramušti“. Stato prie renovuotų namų, kad būtų tarsi reprezentatyvu, nors yra laisvų plotų tolėliau. Neprieštarautume, jei statytų arčiau turgaus, kur vasarą dvimetriniai bambukai želia. Seniūnija samdo bedarbius, anie iškapoja bambukus, bet augalai labai greitai atauga“, – teigė žmonės.
Sužinojo tik jau pamatęs darbus
403 ir 403 Savanorių prospekto namus administruojančios bendrijos pirmininkas H. Andrijauskas dėstė, kad paprastai tokius dalykus miesto valdžia derina, aiškina gyventojams. Darbų imamasi tik pasiekus bendrą sutarimą. O čia buvo taip – atkreipęs dėmesį, kad prie kito DNSB „Murava“ administruojamo namo Geležinio Vilko gatvėje jau kasinėjama, skaičiavimai vyksta ir Savanorių prospekte, H. Andrijauskas ėmė pats domėtis, kas daroma.
„Aišku, pradėjau nuo Eigulių seniūno – man davė tam tikrus dokumentus, po to paprašiau savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus, kad suteiktų informacijos. Na, kilo sujudimas, žiūrime – darbininkai atvažiavę jau skaičiuoja, o mes dar nieko nežinome. Tada siuntėme raštą su visais parašais, šnekėjau pats su skyriaus specialistu Nerijumi Vališkiu. Šnekėta, kad tvarkoma vos ne tankais, neapsitarus su gyventojais, o iš tikro yra ir kitų vietų, tinkamų požeminių konteinerių aikštelei“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Jis sutiko, kad tai yra valstybės žemė ir darbus čia vykdyti teisėta, tačiau neteisinga. „Piliečiai nebuvo informuoti, tik op ir pirmyn! Juk žmonės išleido pinigus dviem aptariamiems namams atnaujinti, gerai tvarkosi ir norėtų kažkaip toliau tai daryti. Kaip gyventojai ir kalbėjo, jiems patiems šie naujieji konteineriai nereikalingi – labiausiai jų reikia Savanorių pr. 393 namui“, – tvirtino H. Andrijauskas.
O šalia jo stūkso užtverta aikštelė 10-čiai automobilių. „Negaliu tvirtinti, bet, kaip suprantu, ta aikštelė, likusi nuo senų laikų valstybės žemėje, yra neteisėta. Patogiausia 393 namui būtų įrengti konteinerius šios aikštelės vietoje. Yra ir plotas tarp turgelio ir pravažiavimo į kiemus, įprastai apžėlęs krūmais. Kodėl ne ten?..“ – jau minėtas alternatyvas nurodė pašnekovas.
Norėta prastumti patylomis?
„Žodžiu, man užklausus – sutapo, ar kaip – reikalai pradėjo rutuliotis tiesiog žaibo greičiu. Staiga! Jau kitą dieną plotus tveria, matuoja, žymi, kur bus kasama, ir dar kitą dieną jau lyg ir turėtų atvažiuoti dirbti. Matyt, tam tikri pilkieji žmonės pabandė padaryti šiokią tokią pertvarką tuo klausimu“, – spėjo H. Andrijauskas.
Paskui, kilus dideliam gyventojų pasipiktinimui, vyrui jau skambino savivaldybės atstovai, pranešė, kad kol kas darbai stabdomi. Kad jis, bendrijos pirmininkas, nieko nežinojau, pasak H. Andrijausko, vienas dalykas, bet kad seniūnas turėjo labai nedaug informacijos – tai jau stebėtina.
„Kitur duobės jau iškastos, vietos geros, niekam neužkliuvo – matyt, tikėjosi, kad ir čia taip praslys, bet nepavyko. Tie konteineriai skirti būtent rūšiuojamoms atliekoms – rūšiuoti yra gerai, bet kaip stumiama pati idėja… Norėtųsi geresnio bendradarbiavimo“, – dėstė vyras.
Seniūnijos informuotos
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė informavo, kad šalia įvažos išsišakojimo planuojama įrengti vieną pusiau požeminę aikštelę. Dvi konteinerių talpos bus skirtos mišrioms atliekoms mesti, dvi plastiko atliekoms ir dvi, perskirtos pusiau – popieriaus ir stiklo atliekoms.
„Atliekų surinkimo konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais valstybinėje žemėje. Jei yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas sklypas, jo savininkai informuojami apie planus įrengti atliekų surinkimo aikšteles ir prašoma savininkų sutikimo. Seniūnijos apie naujų aikštelių įrengimo vietas yra informuotos“, – portalui pateiktuose atsakymuose aiškino R. Savickienė.
Ji patikino, kad savivaldybės atstovai su bendrijos pirmininku sės prie vieno stalo ir išspręs susidariusią situaciją. Šiuo metu konteinerių įrengimo darbai aptariamoje vietoje yra sustabdyti, kol bus rastas visas puses tenkinantis sprendimas.
Gyventojų sutikimas neprivalomas
„Projektuotojai parenka vietas įvertinę privažiavimą atliekų surinkimo priemonėms, požeminių tinklų išsidėstymą, elektros, apšvietimo laidus. Taip pat aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą. Aikštelė bus skirta visam daugiabučių namų kvartalui“, – teisinius niuansus aptarė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
R. Savickienės teigimu, kadangi tai yra valstybinė žemė ir aikštelė suprojektuota laikantis visų galiojančių teisės aktų, savivaldybė gali įrengti aikštelę be gyventojų sutikimo, nebent tai yra privatus ar nuomojamas sklypas. O kai gyventojai kreipiasi į savivaldybę dėl aikštelės įrengimo, visais atvejais suinteresuotiems asmenims išaiškinama, kodėl buvo parinkta tokia aikštelės vieta.
„Su pasipriešinimu susiduriama labai retai. Iš gyventojų daugiausia sulaukiama pasiūlymų, kur galima būtų įrengti aikštelę. Tačiau, dėl išsidėsčiusių požeminių tinklų, sudėtingo privažiavimo ir kitų priežasčių ne visada galime atsižvelgti į gyventojų pasiūlymus. Parodžius esamą situaciją dažniausiai žmonės supranta, kodėl būtent ta vieta yra parinkta atliekų surinkimo aikštelei įrengti“, – naujų konteinerių įrengimo eigą komentavo R. Savickienė.
Sukruto tartis
Devynaukščių gyventojams pakėlus dėl planuojamų darbų nemenką triukšmą, o „Kas vyksta Kaune“ pradėjus domėtis šiukšlėta, tarp bendruomenės ir savivaldybės ėmė megztis komunikacijos žiedai, jau davę ir šiokių tokių vaisių.
Kaip prieš dvi dienas informavo H. Andrijauskas, gautas žodinis miesto valdininkų pažadas, kad atliekų surinkimo aikštelė bus atitraukta kiek toliau nuo namo ir įrengta minėtame krūmokšniais želiančiame plote prie Kalniečių turgaus.
„Pažymėtoje vietoje, kurioje buvo atlikti skaičiavimai, kol kas toliau nekapstoma. Dėl dar trijų namų, administruojamų DNSB „Murava“ – dabar ten jokie darbai nevyksta, kaip supratau, planų šalia jų įrengti konteinerius nėra. Kada bus pradėtas kasimas prie turgelio, nei kurioje tiksliai vietoje, dar neaišku. Kiek žinau, dabar darbininkai atakuoja Šiaurės prospektą“, – sakė bendrijos pirmininkas.
Šiukšles, reziumavo H. Andrijauskas, skirstyti gerai, bet galgi suprato miesto valdžia, kad ir su žmonėmis derinti reikia.
