Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suvienodino kaulų čiulpų transplantacijos reikalavimus Santaros ir Kauno klinikoms – tai leis Kauno klinikose atlikti daugiau procedūrų nei iki šiol. Kai kurios pacientų organizacijos sukilo prieš šiuos pasikeitimus, tačiau ministras sako įsakymo atšaukti neketinantis.
„Sprendimą priėmėme vadovaudamiesi ne tik pacientų nuomone, bet ir teismo išaiškinimu – jame pakankamai aiškiai sakoma, kad apribojimai vienai iš universitetinių institucijų vykdyti tokias procedūras nebuvo pagrįsti. Taip pat rengiant pakeitimus vadovautasi tarptautinių organizacijų nustatytais standartais, pagal juos buvo parengtos korekcijos“, – žurnalistams antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Įsakymą praėjusį penktadienį pasirašė sveikatos apsaugos ministrą pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Kaip nurodo SAM, patobulintas tvarkos aprašas atitinka keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra pagrįstas naujausiais medicinos mokslo duomenimis. Jame atsisakyta perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, slaugytojams turėti dvejų metų patirtį slaugant kamieninių ląstelių transplantacijos pacientys. Medikams stažo reikalavimas mažinamas nuo dvejų iki vienų metų.
„Šių pakeitimų reikėjo jau seniai ir tai pavasarį buvo patvirtinta Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Lietuvoje, turint dvi universitetines ligonines, yra naudinga turėti ir du transplantacijos centrus, t. y., pasinaudoti galimybe parengti daugiau transplantacijos specialistų, suteikti daugiau šių paslaugų pacientams, didinti jos prieinamumą“, – aiškina SAM.
„Suvienodintas indikacijų sąrašas. Tai reiškia, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikos iki šiol galėjo teikti ne visas paslaugas, o dabar vienodai jas galės teikti tiek Santaros klinikos, tiek LSMU klinikos. Tačiau koordinacinis centras ir toliau liks Vilniuje“, – nurodė SAM.
Pacientams atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ mano, kad teisės aktų pakeitimai neatitinka kraujo vėžiu sergančių pacientų interesų ir sukels neigiamų pasekmių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, todėl ragina A. Verygą juos nedelsiant atšaukti. Pagrindiniai organizacijų argumentai, kurie plačiau dėstomi čia – didesnis 100 mirtingumas po čiulpų transplantacijos Kauno klinikose ir medikų patirties trūkumas.
Visgi ministras įsakymo atšaukti neplanuoja. „Palaikome ir suprantame pacientų norą gauti pačias geriausias paslaugas, todėl ministerija deda pastangas, kad kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos būtų kuo labiau prieinamos Lietuvoje ir nesikoncentruotų viename centre. Visos gydymo paslaugos turi būti kokybiškos ir saugios, tad kamieninių ląstelių transplantacijai tikrai nebus taikomos išimtys. Be to, pacientai turi teisę rinktis ir patys gali nuspręsti, kurioje gydymo įstaigoje jie nori gauti paslaugas“, – nurodo ministerija.
Ministras žurnalistams teigė, kad „kompromisų su sauga tikrai niekas neplanuoja daryti“, o prastesnę statistiką Kaune gali lemti mažesnis atliekamų transplantacijų skaičius: „Kaune santykinai gerokai mažiau tų transplantacijų atlikta ir net viena komplikacija tą procentą gali duoti labai didelį“.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė irgi pabrėžia, kad šioje įstaigoje teikiamos saugios paslaugos. „Visų pirma, atkreipiame dėmesį, kad pacientų organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ pateikti duomenys yra neteisingi ir klaidinantys visuomenę. Kauno klinikose nuo 2015 metų vidurio, kada pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos procedūros, atliktos jau 49 tokios procedūros: 2015 metais atliktos septynios procedūros, 2016 metais – 15 procedūrų, pernai – 27 procedūros“, – dėstė Kauno klinikų atstovė.
E. Juozaitytė pažymėjo, kad per pirmąsias 100 dienų po procedūros mirė tik vienas pacientas, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija. Tokie Kauno klinikų rezultatai tarptautinių ekspertų yra vertinami labai teigiamai.
BNS primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai balandį paskelbė, jog 2016 lapkritį įsigalioję nauji reikalavimai, susiję su kaulų čiulpų transplantacija, diskriminavo Kauno klinikas.
Kaune transplantacijas apribojusį įsakymą 2016 metais pasirašė tuometis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Į teismą dėl šio įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.
