„Mano biografija susiklostė „amerikietiškai“ – JAV kultūroje įprasta, kad žmogus vos ne vidutiniškai kas septynerius metus radikaliai keičia savo profesiją“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis, kuriam jau ne kartą teko narplioti profesijos keitimo iššūkius – pereinant nuo muzikos prie chemijos, o vėliau – nuo politologijos prie istorijos.
Profesorius prisimena, kad vaikystėje pirmoji jo aistra buvo muzika – L. Mažylis nuo pirmos klasės mokėsi muzikos mokykloje, kol būdamas septintokas susidomėjo chemija ir nuo tada net du dešimtmečius paskyrė šios srities tyrinėjimams. Tačiau tai buvo tik pirmasis iš keleto „lūžio“ akimirkų mokslininko gyvenime: chemiją vėliau pakeitė dalyvavimas savivaldos lygmens politikoje, einant deputato pareigas miesto taryboje, o dar vėliau – domėjimasis Lietuvos istorija.
Tam, kad sukurtum save iš naujo, reikia ryžto
Svarbiausias L. Mažylio patarimas kitiems, keičiantiems profesiją – turėti daug ryžto. „Vienas sunkiausių iššūkių būdavo įtikinti aplinkinius savo pasiryžimu. O ryžto visada labai reikia – tam, kad laužytum visą ligtolinę karjerą, atidėtum į šalį tą įdirbį ir imtumeisi kažko visai naujo. Reikia stiprių motyvacinių dirgiklių, kad investuotum iš naujo, vos ne nuo nulio. Tačiau tai atveria naujus potyrius, supratimą, naujas kūrybines erdves – o kūryba yra stiprus motyvatorius“, – paaiškina profesorius. Muzikuoti jis pradėjo savo noru, niekieno neverčiamas, chemija susidomėjo mokytojos dėka, o į politiką nusprendė eiti paskatintas Sąjūdžio laikų įvykių.
Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos nulėmė jį išgarsinęs atradimas Vokietijos archyvuose, Vasario 16-osios akto originalas – tyrinėtojas dalyvauja projekte „Šiandien prieš 100 metų“, kuriame rekonstruojami svarbiausi įvykiai, nulėmę Lietuvos valstybės atkūrimą 1918-aisiais. Iš dalies apie šį laikotarpį jis pasakoja ir studentams, dėstydamas paskaitas apie Lietuvos politinę sistemą ir politikos tradiciją Vytauto Didžiojo universitete. Profesorius atskleidžia, jog ir toliau planuoja tyrinėti 1917–1918 metų įvykius, be to, Vokietijos archyvuose yra daugiau radinių, apie kuriuos reikėtų paskelbti.
Dėstytojai neturėtų apsiriboti viena disciplina
Mokslininko teigimu, tarpdiscipliniškumas, arba skirtingų mokslų sričių bendradarbiavimas, yra sunkiai įgyvendinamas net aukštosiose mokyklose. „Šiuo požiūriu savotiškai išskirtinis yra Vytauto Didžiojo universitetas, kurio laisvųjų menų studijų sistema skatina jauną žmogų atsirinkti disciplinas savo nuožiūra ir pačiam konstruoti išklausomų dalykų visumą“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas. Studijuojant VDU, kiekvienam tenka susidurti tiek su griežtųjų, arba tiksliųjų, tiek su socialinių ir humanitarinių mokslų dalykais.
„Tarpdiscipliniškumo iššūkiai yra dvejopi – dėstytojas turėtų giliai išmanyti savo dalyką, tačiau, kita vertus, neapsiriboti vien juo. Juk patys studentai jau nuo antro kurso kaip žuvys vandenyje susigaudo įvairiose griežtųjų, socialinių ir humanitarinių mokslų paradigmose, tad ir dėstytojai turėtų neapsiriboti vien savo disciplinos vidinėmis paradigmomis. Neabejotina, kad tai reikalauja ypatingo pasiruošimo, resursų ir valios“, – tikina VDU Viešojo administravimo katedros profesorius.
Mokslininkas prisipažįsta iki šiol sulaukiantis klausimų, ar nenorėtų sugrįžti prie chemijos – pavyzdžiui, tyrinėti chemijos istoriją. Anot jo, tai būtų puikus tarpdiscipliniškumo pavyzdys: chemines žinias suderinus su chemijos mokslo istorija, studentams būtų lengviau įsisavinti žinias.
„Tačiau, patikėkit manimi, iššūkiai čia yra labai dideli. Žmogus turi visiškai neklystamai gaudytis ir chemijos srityje, ir istorinėse paradigmose, bei turėti gebėjimą tai perteikti. Gvildename nelengvą temą, ir greitų receptų, kaip tai įgyvendinti, nežinome“, – apibendrina prof. Liudas Mažylis, turintis chemijos mokslų daktaro ir habilituoto daktaro vadybos ir administravimo srityje laipsnius.
