Ruošiantis centrinėje Kauno miesto dalyje esančių A. Mickevičiaus ir V. Putvinskio gatvių rekonstrukcijai, pradedama visų šiose gatvėse augančių medžių ekspertizė.
Teisę atlikti tokias ekspertizes Lietuvoje turi tik 24 specialistai, kurie yra įtraukti į Aplinkos ministerijos patvirtintą rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąrašą. Kauno miesto savivaldybė, operatyviai atlikusi viešųjų pirkimų procedūras, šiam darbui nusamdė miškotyros mokslų daktarą, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorių Julių Bačkaitį.
Šią savaitę specialistas įvertins kiekvieną iš šiuo metu ten augančių daugiau kaip pustrečio šimto medžių. Šio eksperto išvados turės lemiamą reikšmę sprendžiant, kurie medžiai ir toliau liks žaliuoti, o kurie neišvengiamai turės būti pakeisti naujais.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė J. Bačkaitis, atlikti ekspertizę jis atvyks su dar dviem kolegomis. Įvertinti visus medžius specialistai ketina per porą dienų, tad pirmines išvadas tikimąsi turėti jau šios savaitės pabaigoje.
„Vertinsime kiekvieną medį atskirai: matuosime aukščius, skersmenis, analizuosime kamienų būklę, ar nėra žaizdų, puvinių. Lygiai taip svarbu apžiūrėti genėjimo vietas, pro kurias gali būti įsimetę puviniai“, – apie savo darbo ypatumus pasakojo J. Bačkaitis.
Nors įstatymiškai reikalaujama želdinius vertinti trijų balų skalėje, Kaune besidarbuosiantis ekspertas vardan tikslumo žada pasitelkti penkiabalę sistemą. Pasako jo, taip medžių būklė bus apibūdinta itin preciziškai. Be to, jis ketina savo darbą atlikti mechaniškai, nenaudojant elektroninių prietaisų, kurie paprastai veikia su ženklia paklaida.
J. Bačkaičiui yra tekę vertinti gatvių želdinius Kazlų Rūdoje, Nemenčinėje, Kulautuvoje, Telšiuose, Ukmergėje. Paprastai specialistus pasikviečiama vertinti, kai reikia nukirsti 10 ir daugiau medžių. Iš patirties specialistas sakė, kad jei savivaldybė nusprendžia šalinti medžius, paprastai tam yra pagrindas ir juos apžiūrėjus, dažniausiai paaiškėja, kad sveikų medžių gali būti tik 30 proc.
„Kauno atveju nesiimu kol kas nieko teigti, galbūt rasime ir daugiau sveikų ir kokybiškų medžių“, – nesiėmė iš anksto prognozuoti J. Bačkaitis. Jis teigė, kad pagrindinė medžių ligų ir susidėvėjimo priežastis dažniausiai būna ne amžius, o mechaniniai, avarijų sukelti pažeidimai, retesniais atvejais – vandalizmas, o dažniausi – netinkamas genėjimas ir priežiūra. Kauno padėties vyras neišskyrė, kaip labai kritinės, pasak jo, su panašiomis medžių nepriežiūros problemomis susiduria ir kiti Lietuvos miestai.
2002 metais J. Bačkaitis parengė metodiką, kuria vadovaujantis vykdomi želdinių ir želdynų inventorizavimo darbai Lietuvoje. Netrukus ji buvo aprobuota Aplinkos ministerijos kaip „Metodiniai nurodymai želdiniams inventorizuoti ir jų tvarkymo projektams parengti“. 2008 m. aplinkos ministras šiuos nurodymus patvirtino kaip „Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles“.
Šiuo metu A. Mickevičiaus gatvėje, be neseniai nupjautų dalyje tarp „Akropolio“ iki Kęstučio gatvės sankryžos, vis dar auga 130 medžių, iš kurių 29 – jauni medeliai. Tuo tarpu V. Putvinskio gatvėje yra 134 medžiai (iš jų tik 13 – jaunų).
Vietoj senų ir sergančių medžių šiose gatvėse bus pasodintos 10-15 metų, iki 7 metrų aukščio mažalapės liepos, pritaikytos augti miesto sąlygomis. Tokie medžiai spalio mėnesį bus pasodinti ir Vytauto prospekte (apie 250), Miško gatvėje (apie 120) ir kitose miesto gatvėse.
