Dėl tyčinio nužudymo bausmę atliekantis kalinys nutarė, kad jo reputacija verta net 33 mlrd. eurų ir šią žalą privalo atlyginti ne bet kas, o Lietuvos mokesčių mokėtojai – esą Kalėjimų departamentas nepadarė nieko, kad nuteistieji negalėtų užsiimti telefoniniu sukčiavimu ir pataisos namuose nevartotų narkotinių medžiagų.
Tačiau pralobti iš valstybės Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiam nuteistajam nepavyko – teismas nutarė, kad jo argumentai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti, nekalbant jau apie dydį.
Suma, kurią kalinys prašė priteisti iš valstybės, yra iki šiol didžiausia, kokia buvo pareikšta Lietuvos teismuose – nuteistiesiems, atliekantiems bausmę ir skundžiantiems valstybę dėl jų sprendimų, nereikia mokėti žyminio mokesčio, todėl kreipiantis į teismą galima nurodyti bet kokią sumą.
Kreipdamasis į teismą nuteistasis dėl tyčinio nužudymo skundą pateikė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos. Jo skunde buvo rašoma apie Lietuvos įkalinimo įstaigose vykdymus valstybei pavojingus nusikaltimus – esą kaliniai buriasi į kastas ir daro naujus nusikalstamas veikas.
Apie tai jis buvo parašęs ir Prezidentūrai, kuri kalinio pareiškimą persiuntė Kalėjimų departamentui.
„Perduotas įstaigai, kuri neturi valstybės pasitikėjimo“, – nurodė kaunietis.
Jis teigė, kad pataisos namuose turi atlikti bausmę su „įvairioms kriminalinėms subkultūroms priklausančiais nuteistaiais“, todėl nukenčia jo psichinė ir fizinė būklė.
„Kasdien per televizijos žinias pranešama, kad telefoniniai sukčiai iš pataisos namų vėl apgavo fizinius asmenis, laisvės atėmimo vietose nuteistieji nuolat baudžiami už heroino vartojimą“, – anot kalinio Kalėjimų departamentas nesiima jokių priemonių, kad užkirstų kelią naujiems nusikaltimams ir įstatymų pažeidimams įkalinimo įstaigose.
Tuo metu valstybei atstovavusio Kalėjimų departamento atstovai teismui nurodė, kad nuteistasis skunde nurodė tik abstrakčius teiginius, kurie neparemti jokiais faktiniais įrodymais.
Prašydami atmesti skundą valstybės tarnautojai teigė, kad kalinys nenurodė, dėl ko jam buvo padaryta žala ir kuo grindžiamas jos dydis.
„Nuteistasis Marijampolės pataisos namuose laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys“, – pabrėžiama teismui pateiktame atsiliepime.
Be to, Kalėjimų departamentas teismui nurodė, jog tuo metu, kai buvo iškelta byla, Vyriausybė nebuvo pateikusi jokio dokumento, kuriuo būtų išreiškiamas nepasitikėjimas institucija.
„Finansinės veiklos ar valdymo patikrinimas yra pagal nustatytas procedūras suplanuotas ir tam tikrų subjektų atliekamas teisės aktuose įtvirtintas procesas“, – rašoma atsiliepime teismui.
Iki įvykdyto nužudymo Kaune gyvenusio kalinio skundą atmetė abiejų instancijų administraciniai teismai. Jų sprendimuose pažymima, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Anot teismo, taip pat būtina nustatyti, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
„Teismas nenustatė ir pareiškėjas neįrodė, jog Kalėjimų departamentas, realizuodamas jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo įgaliojimus, nesilaikė įstatymų, t. y. šios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“, – nurodoma neskundžiamoje nutartyje.
Pasak teisėjų, nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
