Kaip ir pranašavo meteorologai, kol kas šeštadienis tikrai primena vasarą – šviečia saulė, kurią kartais paslepia lietaus nežadantys debesys, laikosi maloni šiluma, kartais papučia atgaivinantis vėjas. Tačiau pakėlus akis į dangų daugelis nustemba – aplink saulę matyti didelis baltas ratas. Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai teiraujasi – ar čia vaidenasi, ar šiandien saulė tikrai pasipuošė savotiška vaivorykšte?
[galerija kiek=”4″]
Skaitytojų fiksuojamas reiškinys – halas. Tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams įvairių sluoksnių debesų ledo kristaluose. Halai atrodo kaip šviesūs ratilai, lankai, stulpai, dėmės aplink Saulę ar Mėnulį. Ratilo spalvos būna įvairaus ryškumo (išsidėsto link išorės: rausva, geltona, žalia, žydra).
Tiesa, reiškinio matomumui labai didelę įtaką turi debesuotumas. Dažnai užslinkus net ir ploniausiems debesims, halas tampa neberyškus, dažniausiai net nematomas, todėl ne visuomet pavyksta ištaikyti reikiamą akimirką.
Šis reiškinys dažnai nebūna toks ryškus ir akivaizdžiai krentantis į akis. Teigiama, kad paprastai halas papuošia saulę 40-60 kartų per metus, o aplink mėnulį matomas 15-20 kartų.
Senoliai šį reiškinį labai dažnai stebėdavo ir pagal jį spėdavo oras. Sakoma, jog jeigu aplink saulę ar mėnulį matomas halas reikia laukti orų pablogėjimo. Siaurėjant vainiko juostoms gali pradėti lyti arba snigti, o kai juostos platėja – galima laukti gražių orų.
Halas padeda numatyti orus, nes jo susidarymas yra susijęs su šiltos oro masės advekcija. Dažniausiai būna taip: po giedrų orų atmosferos slėgis ima kristi, padvelkia pietys. Iš pietvakarių ar vakarų pasirodo greiti, permatomi plunksniniai debesys. Neilgai trukus dangus pasidaro balzganas, tarsi Saulė šviestų per matinį stiklą, šešėliai pasidaro neryškūs. Tuo metu kaip tik ir gali pasirodyti halo ratilas arba lankai.
