Ginkluotą Kaune veikusį nusikalstamą susivienijimą, kurio nariai į Lietuvą įvežė šimtus kilogramų hašišo, demaskavę pareigūnai patyrė smūgį – gaujos lyderio giminaitei valstybė privalės atlyginti šios patirtą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.
Sunkius ir labai sunkius nusikaltimus tyrusiems pareigūnams pritrūko įrodymų, kad prabangus visureigis BMW X6, kuriuo iki suėmimo važinėjosi garsaus Kauno nusikalstamo susivienijimo organizatorius Svajūnas Bukauskas, nusikaltėliams geriau žinomas kaip Svaika arba Tata, nors oficialiai priklausė jo giminaitei, galėjo būti įgytas iš prekybos narkotikais.
Šis apynaujis automobilis beveik 4 metus buvo areštuotas ir laikomas saugomoje aikštelėje – siekdami užtikrinti išplėstinio turto konfiskavimo galimybę tokį sprendimą buvo priėmę ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamo susivienijimo įvykdytų nusikaltimų atlikę Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.
Bet teismas nusprendė, kad valstybės interesams atstovavę prokurorai buvo neteisūs, todėl Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, privalo automobilio savininkei atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą – 7 864 eurus. Tiesa, automobilio savininkė siekė gerokai didesnės kompensacijos – beveik 38 tūkst. Eur.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad BMW X6 savininkė patyrė žalą „dėl formaliai teisėto, tačiau neatitinkančio reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai jos nuosavybės teisių suvaržymo“.
Šis teismo sprendimas jau įsiteisėjo, todėl valstybė privalės sumokėti priteistus pinigus iš biudžeto. Tiesa, šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).
Gaujos nariai jautėsi nebaudžiami
Ši istorija prasidėjo dar 2010 m. spalio 15 d., kai po pusę metų trukusio tyrimo Kauno apskrities policijos kriminalistai surengė įspūdingą slaptą operaciją – jos metu buvo sulaikyta net šešiolika asmenų, priklausiusių stambaus masto narkotikų kontrabandą organizavusiam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Beveik pusė grupuotės narių buvo moterys.
Bylos duomenimis, S. Bukausko organizuota grupuotė iš Europos Sąjungos valstybių (dažniausiai Ispanijos) į Rusiją per Lietuvą gabeno labai didelius kiekius narkotinių medžiagų.
Pirmieji S. Bukausko vadovaujamos grupuotės nariai įkliuvo 2009 m. gegužę – pasienyje buvo sulaikytas automobilis, kuriame įrengtoje slėptuvėje buvo rasta 80 kg hašišo.
Tyrimą pradėję pareigūnai ėmė stebėti S. Bukauską ir jo aplinkos žmones, o po kelių mėnesių pasienyje sulaikė dar vieną krovinį – 100 kg hašišo.
Tik surinkę pakankamai informacijos apie grupuotės narius pareigūnai nusprendė smogti narkotikų dileriams ir jų vadeivai – buvo surengta itin slapta operacija. Per kratas pareigūnai rado labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – virš 300 kg hašišo.
Jo ir anksčiau surastų narkotikų mažmeninė vertė juodojoje rinkoje siekė apie 3 mln. Eur. Taip pat buvo rasta daugiau kaip 3 tūkst. psichotropinių tablečių.
Narkotinių medžiagų kontrabandininkai buvo ginkluoti – kratų metu aptiktas labai didelis kiekis sprogmenų, šaudmenų, ginklų.
Kai kurie gaujos nariai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir pareigūnams atskleidė schemą, kurią, pasak jų, buvo sukūręs nusikalstamam susivienijimui vadovavęs S. Bukauskas. Pasak liudytojų, narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Ispanijos specialiai įsigytuose automobiliuose, kuriuose įrengtų slėptuvių nepastebėdavo net akyla pasieniečio akis.
Be to, kontrabandiniai kroviniai buvo padengti specialiais skysčiais ar medžiagomis, todėl narkotinių medžiagų neužuosdavo net specialiai narkotikams atpažinti dresuoti pareigūnų šunys.
Į Lietuvą atvežami narkotikai buvo išgabenami į Rusiją. Neabejojama, kad grupuotė turėjo „stogą“, tiesa, nenustatyta, kad jiems būtų talkinę pasienio ar muitinės pareigūnai.
Tiesa, nemalonumų sulaukė du Kauno policijos pareigūnai, kurie S. Bukauskui ir jo vadovaujamos grupuotės nariams esą talkindavo padedant išvengti atsakomybės dėl įvykusių eismo įvykių arba grubių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų – gaujos nariai Kaune jautėsi nebaudžiami. Šie pareigūnai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo.
Į laisvę paleistas anksčiau laiko įkūrė gaują
Kauno apygardos teismas nusikalstamo susivienijimo narius jau yra nuteisęs, bet nuosprendis dar neįsiteisėjo – nuteistieji jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, jų skundai dar nagrinėjami.
Teismas S. Bukauską pripažino nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi, už įvykdytus nusikaltimus jam skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę. O gyvenimas už grotų vyrui nėra jokia naujiena – jis anksčiau buvo teistas dėl nužudymo. Tiesa, pataisos namuose kalinys ilgai neužsibuvo – 10 metų laisvės atėmimo bausme nuteistą S. Bukauską 2004 m. Alytaus rajono apylinkės teismas nusprendė paleisti į laisvę anksčiau laiko, nors jis buvo neatlikęs daugiau kaip 3 m. 8 mėn. bausmės.
Tai jau buvo antras kartas, kai garsiam kaliniui teismas suteikė malonę – anksčiau galimybę pasitaisyti jam buvo suteikęs ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas.
O į laisvę anksčiau laiko ištrūkęs S. Bukauskas sugebėjo sukurti ir užvaldyti narkotikų gabenimo imperiją, prieš kurią, atrodo, buvo užsimerkęs ne vienas pareigūnas.
Pareigūnai įtaria, kad iš nusikaltimų gautus pinigus nusikalstamo susivienijimo lyderis investavo į nekilnojamąjį turtą ir automobilius. O ir gyvendamas už grotų neskursta, kartą net buvo aptiktas neblaivus.
Teisėjas nurodė visureigį grąžinti
Iš narkotikų kontrabandos gyvenęs S. Bukauskas sau nieko negailėjo – iki suėmimo su šeima gyveno naujai pastatytame ir labai prabangiai įrengtame gyvenamajame name. Jis taip pat važinėjo beveik 100 tūkst. Eur vertės automobiliu BMW X6, kuris oficialiai buvo registruotas tuo metu niekur nedirbusios giminaitės vardu.
Po sulaikymo ir surengtų kratų pareigūnai areštavo daugybę turto, tarp jų – ir BMW X6. Tačiau oficialioji automobilio savininkė po pusmečio per teismus išsireikalavo, kad būtų panaikintas areštas – esą neįrodyta, kad tikrasis automobilio savininkas yra S. Bukauskas.
Patyrusiems pareigūnams tada buvo suduotas smūgis, todėl prokuratūra nutarė visureigio negrąžinti – nurodę, kad automobilis yra daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, jį dar kartą areštavo, tačiau atlikdami tyrimą ne dėl nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikaltimų, o jau kitame ikiteisminiame tyrime – dėl neteisėto praturtėjimo.
BMW X6 oficialiai jo savininkei buvo grąžintas tik beveik po ketverių metų – 2014 m. gegužę, nors iš Turto arešto registro jis buvo išregistruotas dar vėliau.
Giminaitė: man nebuvo pareikšti įtarimai
Pareigūnams nepavyko įrodyti, kad S. Bukauskas buvo faktinis visureigio valdytojas, todėl jo savininkė valstybei iškėlė bylą – pareikalavo atlyginti žalą.
Kreipdamasi į teismą ji nurodė, kad ilgą laiką negalėjo naudotis automobiliu, jo rinkos kaina sumažėjo daugiau kaip 22 tūkst. Eur.
„Pareigūnai, nepagrįstai negrąžindami automobilio, neteisėtai apribojo mano nuosavybės teisę į turtą, be to, dėl pareigūnų veiksmų patyriau didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjo mano reputacija“, – teismui nurodė moteris.
Ji taip pat pabrėžė, kad praėjus pusmečiui po automobilio arešto Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius nurodė visureigį grąžinti, tačiau prokurorai nutarties nevykdė ir priėmė naują nutarimą dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo – esą automobilyje, kuriuo naudojosi S. Bukauskas, galėjo būti laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei kiti daiktai, galintys turėti įtakos nusikalstamų veikų tyrimui.
Ieškovė tikino, kad pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose jai nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai, nėra konstatuota, jog jos automobilis buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, šiame automobilyje nebuvo rasta nusikalstamos veikos pėdsakų.
Nurodė atlyginti žalą – areštas pakenkė reputacijai
Su šiuo ieškiniu nesutiko nei Generalinė prokuratūra, nei Teisingumo ministerija, atstovavusios Lietuvos valstybei. Anot jų, tyrimo metu pareigūnai turėjo pagrįstą prielaidą manyti, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė galėjo būti įgyta nelegaliu būdu, todėl ir buvo būtina apriboti nuosavybės teises į jį.
Valstybei atstovaujantys teisininkai nesutiko, kad turi atlyginti žalą dėl BMW X6 nuvertėjimo – tai yra natūralus dalykas. „Automobilio nuvertėjimas yra neišvengiamas procesas ir savininkas visais atvejais patiria turtinio pobūdžio praradimus, nenaudojamas automobilis, stovėdamas automobilių aikštelėje, nuvertėjo mažiau nei būtų buvęs eksploatuojamas“, – rašoma atsiliepimuose.
Vis dėlto, bylą nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai nutarė, kad valstybė privalo prisiimti atsakomybę dėl S. Bukausko giminaitės patirtos žalos. Anot teisėjų, dėl ilgalaikio stovėjimo nuo gamtinių jėgų poveikio neapsaugotoje vietoje pablogėjo BMW X6 būklė, tai nustatė transporto priemonę apžiūrėję ekspertai, žalą įvertinę 3,9 tūkst. Eur.
Tačiau teismas atsisakė priteisti žalą dėl automobilio rinkos vertės sumažėjimo – šalia automobilio būklės atkūrimo kompensuojant jo vertės netekimą, ieškovei padaryta žala būtų atlyginta du kartus: ieškovė gautų automobilio atkūrimo kainą ir neapgadinto dėl ilgo stovėjimo bei apgadinto (neatkurto) automobilių kainos skirtumą.
„Tokiam dvigubam ieškovės nuostolių atlyginimui nėra pagrindo“, – pabrėžė teismas.
„Kadangi tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas nekonstatuotas joks reikalas apriboti savininkų daiktines teises į šį automobilį, nurodytos jo būklės atkūrimo sąnaudos yra automobilio savininkės –ieškovės žala, kurią ji patyrė dėl atsakovo kaltės – netinkamo vykdymo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad taikant procesines prievartos priemones nebūtų nepagrįstai varžomos žmogaus teisės“, – teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Bukausko giminaitei galėjo būti leista naudotis automobiliu net ir pritaikius laikinąjį nuosavybės apribojimą.
Todėl, anot teismo, „neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovei skirtų turtinio pobūdžio apribojimų taikymas sukėlė ieškovei nepatogumų, nerimą, privertė spręsti transporto priemonės suradimo problemą, ilgą laiką susirašinėti su turtinius apribojimus pritaikiusiomis ir jų veiklą kontroliuojančiomis institucijomis, ieškovę pažįstantys asmenys, sužinoję, kad jos automobilis susijęs su ikiteisminiais tyrimais, turėjo pagrindo manyti, kad tiriama ieškovės veika.“
O tai – S. Bukausko giminaitės reputacijai kenkiantis veiksnys.
„Daugiau kaip ketverius metus trukęs ieškovės turtinių teisių apribojimas padarė jai neturtinės žalos, kuri taip pat turi būti atlyginta – ilgalaikis procesinių prievartos priemonių taikymas nusikalstamos veikos nepadariusiam asmeniui yra skaudi psichologinė trauma, sukėlusi nepatogumus ir dvasinę įtampą“, – teismas nutarė, kad teisinga ir protinga ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo suma tokiomis aplinkybėmis būtų lygi turtinės žalos dydžiui – 3,9 tūkst. Eur.
Daugiau naujienų rasite čia.
