Nors dar praėjusių metų pabaigoje universitetai susitarė pakelti studijų kokybę visiems stojantiesiems taikant 2 balų minimalią kartelę, paaiškėjo, kad šį garbės pažadą net 3 įstaigos galiausiai sulaužė.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas (LURK) Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas DELFI dar gruodį sakė, kad universitetų atstovai nusprendė sugriežtinti stojimo taisykles. Tuomet visi organizacijos nariai sutarė taikyti 2 minimalių balų kortelę ir stojantiems į valstybės finansuojamas (vf), ir nefinansuojamas studijų vietas (vnf). Formaliai, ką priimti į vnf vietas, – pačių aukštųjų mokyklų sprendimas, tačiau šiemet bandyta pasiekti susitarimą.
Vis dėlto žvelgiant į stojimo rezultatus paaiškėjo, kad net 3 universitetai galiausiai nusprendė šios LURK rekomendacijos nesilaikyti. Klaipėdos, Šiaulių ir Aleksandro Stulginskio universitetuose mokytis šiemet pradės ir tie studentai, kurie nesugebėjo surinkti nė 2 konkursinių balų balų iš 10.
Nors pastarųjų aukštųjų mokyklų atstovai aiškina tokią išimtį taikę tik 2015 ir ankstesnių metų abiturientams, esą nesąžiningą anksčiau mokyklas baigusiems taip vėlai pranešti apie pasikeitusias taisykles, ir A. Daniūnas, ir stojimo sistemos LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas neslėpė nusivylimo tokiu sprendimu.
Į universitetą – ir su 0,64 balu, o į kolegija – tik su 0,82
P. Žiliukas prasitarė, kad nepaisant bandymų sugriežtinti sąlygas, šiemet į vieną universitetų įstojo ir asmuo, turintis vos 0,64 stojamąjį balą. Žemiausias balas kolegijose – 0,82.
DELFI primena, kad jei asmuo minimaliu lygmeniu (surenka 16 balų, 1 proc.) išlaiko keturis valstybinius brandos egzaminus, jo konkursinis balas jau siekia 1,5. Tačiau jei asmuo egzaminus išlaiko ir vos geriau, jis praktiškai jau įveikia 2 balų kartelę. Laikant egzaminus maksimaliai galima surinkti 10 balų. Papildomi balai pridedami už kitus mokslinius ar popamokinius pasiekimus.
„Šių metų abiturientams kažkokių išskirtinių sąlygų nebuvo, tačiau – taip, baigusiems anksčiau, kai kurie universitetai nustatė savas taisykles. Kolegijos, iš esmės, išlaikė susitarimą dėl 1,2 balo visais metais mokyklas baigusiems abiturientams“, – aiškino jis.
Tiesa, P. Žiliukas pasidžiaugė, kad žvelgiant į bendrą statistiką, universitetuose 99 proc. asmenų rezultatai vis dėlto perkopia 2 balų kartelę. Tad jis neslėpė besitikintis, kad pavieniai asmenys studijų kokybės nepaveiks.
Svarsto, gal išsigando priėmimo rezultatų
Tuo metu A. Daniūnas pabrėžė, kad LURK sprendimai – garbės reikalas, tad jie neturi teisės bausti ar drausminti tuos narius, kurie susitarimų nesilaiko.
„Tačiau iš tikrųjų tai nėra gerai. Jei iš pradžių vieningai sutariama, kad laikysimės tam tikrų taisyklių, tai tuo reikėtų ir vadovautis. Nebuvo mes dar susitikę, nemačiau kolegų, susirinkimas įvyks rugsėjo mėnesį, tad nežinau, kodėl jie nusprendė priimti kitokį sprendimą. Matyt, išgąsdino priėmimo rezultatai ar panašiai“, – svarstė A. Daniūnas.
Papasakojus, kad universitetai ginasi esą atsižvelgę į ankstesniais metais mokyklas baigusių jaunuolių poreikius, LURK prezidentas juokavo įžvelgiantis norą bet kokiu būdu pateisinti savo sprendimus.
„Ir į kitas aukštąsias mokyklas stojo ne šiemet vidurines baigę. Visada yra nemaža dalis tokių stojančiųjų. Tačiau jiems taip pat buvo taikyti 2 balai. Galėjome netaikyti, bet juk priėmėme bendrą sprendimą. Manau, čia tiesiog bandoma pasitelkti kažkokią išimtį taip siekiant tenkinančio rezultato“, – mintimis dalijosi jis.
Aiškino besistengę tik dėl studentų: prancūzai į gatves būtų išėję
Savo ruožtu Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) stojančiųjų priėmimo vadovas Albinas Pugevičius DELFI aiškino, kad sprendimas netaikyti 2 balų kartelės anksčiau nei šiemet mokyklas baigusiems buvo priimtas atsižvelgiant tik į studentų poreikius.
„Žiūrint iš stojančiojo pusės, negali atgaline data keisti priėmimo sąlygų. Net jei į teismą paduotų, jis laimėtų: gal būtų papildomai pasimokęs, kokį egzaminą laikęs. Dabar tie sprendimai tokie kažkokie staiga, nežinia iš kur, sakykime, nors stojimo sąlygos paprastai patvirtinamos prieš dvejus metus iki tol, kol bus aktualios. Tik tiek, kad lietuviai žmonės ramūs. Prancūzai seniai į gatves būtų išėję dėl tokių netikėtų sumanymų.
Todėl šiemet darėme taip, kalbant apie vnf vietas: 2016 m. mokyklas baigusiems taikėme 2 balų kartelę, 2015 m. – 1 balas, o 2014 m. ir anksčiau baigusiems – pagal to laiko, t.y. brandos atestato rodiklius, nes tuo metu minimalus balas nebuvo reguliuojamas“, – aiškino A.Pugevičius.
Jo teigimu, į ASU šiemet įstojo 33 proc. studentų, mokyklas baigusių 2015 m. ir anksčiau.
Studijuoti nemokamai – ir su 1986 m. atestatu
Jis pasakojo pats asmeniškai šiemet užsiregistravęs į LAMA BPO, įkėlęs savo 1986 m. brandos atestatą ir pamatęs, kad jame pateikti rezultatai tinkami net vf vietai užimti.
„Žinoma, mano balai aukšti, bet kai kurių sąlygų neatitikau, valstybinių brandos egzaminų atitinkamų nebuvau gal išlaikęs, bet buvau priimtas taip, kaip priklauso, – pagal tuo metu galiojusias sąlygas“, – džiaugėsi ASU atstovas.
A. Pugevičiaus teigimu, pritaikius 2 balų kartelę šių metų abiturientams universitetas neteko apie 100 studentų. Tuo metu šiemet priimta 1,33 proc. dalis studentų nuo bendro skaičiaus, kurių konkursinis balas nesiekia 1, ir 10,5 proc., kurių nesiekia dvejeto.
„Mums šis skaičius bendru mastu ne toks ir mažas – 10-15 proc. Matysime, tačiau, ko gero, ir kitais metais iš dalies atsižvelgsime į LURK rekomendacijas. Tiems, kurie mokyklas bus baigę 2017 m., gal taikysime aukštesnę kartelę, baigusiems 2016 m. – 2 ir taip toliau“, – sakė jis.
Pabrėžė autonomiškumą: priėmė ir su 1,2 balu
Panašios pozicijos laikėsi ir Šiaulių universiteto (ŠU) studijų prorektorius Remigijus Bubnys. Jo teigimu, į susitarimą LURK buvo pažiūrėta kaip į rekomendaciją, o galutinį sprendimą dėl stojimo sąlygų priėmė universiteto Senatas.
„Senatas tokį sprendimą priėmė ir mes jo turėjome laikytis. Būtų neteisinga 2015 m. stojančiųjų atžvilgiu – kodėl vieniems mes taikome vienas sąlygas, kai jie stoja ir baigia, o praėjus metams – jau kitas, nors aiškiai nustatyta, kad negalima keisti sąlygų likus 2 metams iki stojimų. 2015 m. abiturientams nustatyta 1,2 balo kartelė. Toks skaičius apibrėžtas, nes buvo padarytas sprendimas taikyti ne mažiau kaip 1 balo kartelę. Šiuo metu neturime studentų, kurie turėtų mažesnį negu 1,2 balą“, – aiškino jis.
Kiek yra studentų, kurių kursinis balas nesiekia 2, R. Bubnys aiškino kol kas negalintis pasakyti. Jo teigimu, skaičiavimai dar nėra atlikti.
„Nemanau, kad kiti universitetai, netaikydami skirtingų rodiklių anksčiau mokyklas baigusiems, suklydo. Tačiau, jei pažiūrėtume istoriją, kiekvienas universitetas autonomiškai priima sprendimus. Kai reikėjo laikytis 1 balo kartelės, buvo tokių, kurie nesilaikė. Yra Senatas, Taryba – jie ir priima sprendimus, kuriuos turime vykdyti“, – atsakomybės kratėsi prorektorius.
Paklaustas apie kitus metus, ar žada laikytis LURK rekomenduotos kartelės, R. Bubnys aiškino besitikintis, kad nesklandumus išspręs Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame svarstoma apibrėžti minimalų balą aukštosiose mokyklose.
Netaikę kartelės priviliojo dar 10-15 proc. studentų
Senato nutarimu sprendimą netaikyti 2 balų kartelės aiškina ir Klaipėdos universiteto (KU) studijų prorektorius Kęstutis Dučinskas.
„Kadangi ankstesniais metais balą skaičiuodavo kiek kitaip, Senatas nusprendė taikyti žemesnius balus. Baigusiems mokyklas 2015 ir 2014 m. taikėme 1,8 balą, o dar anksčiau baigusiems – 1 balą. Šių taisyklių laikėmės ir jų nepažeidėme. Neviršijusių 2 balų kartelės nėra daug, gal apie 10-15 proc.“, – aiškino jis.
Pasak K. Dučinsko, nemaža dalis tokių asmenų stoja į jūrines specialybes.
„15 proc. – nedaug, bet mums irgi svarbu. Žinoma, paklusime LURK nutarimams, iki šiol tą darėme, laikysimės, to, kas rekomenduojama ir kitąmet“, – vis dėlto aiškino jis.
Rankų nenuleidžia: kartelę nori kelti dar aukščiau
Anot A. Daniūno, šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas turėtų apibrėžti minimalų balą universitetuose tik vf vietose, tad, nepaisant nesklandumų šiemet, ir kitąmet jis siūlys LURK parengti rekomendaciją dėl balo pasiryžusiems už mokslus mokėti savomis lėšomis.
„Balo kėlimas iš karto, staiga nėra teisingas jaunų žmonių atžvilgiu, todėl aš laikausi nuomonės, kad kartelę reikėtų kelti pamažu ir leisti visiems jaunesnių klasių moksleiviams suprasti, kad iš jų bus norima geresnių rezultatų. Manau, kitąmet minimalus galas dar galėtų didėti 0,5-1 dalimi“, – svarstė jis.
Tačiau, pasak LURK prezidento, svarbu suprasti, kad tik pakelta minimalaus balo kartelė aukštosiose mokyklose situacijos nepagerins. Jo teigimu, svarbu skirti daugiau dėmesio tam, kaip moksleiviai ruošiami mokyklose. Anot A. Daniūno, dalies jų žinios universitetų atstovų jau kurį laiką netenkina.
Daugiau skaitykite čia
