Vasarą dažniau būnant gamtoje, ypač miškuose ir parkuose, daugėja ir nukentėjusiųjų nuo sezono kraujasiurbių – erkių, kurios aktyvios išlieka iki vėlyvo rudens. Dažniausios šių gyvių žmonėms platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga.
[galerija kiek=”4″]
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, per šešis 2016 m. mėnesius Kauno mieste registruoti 7 erkinio encefalito ir 91 Laimo ligos atvejai.
Tyko žolėje nuo 10 cm aukščio
„Nupjauta žolė – viena pagrindinių prevencinių priemonių prieš erkes. Beje, Kaunas – erndeminė zona, kaip ir visa Lietuva, tad kur žolė – ten ir erkės”, – sakė Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovė Monika Straupytė.
Ji teigė, kad apie 80 proc. kauniečių erkių platinamomis ligomis užsikrečia Kleboniškyje, Lapėse, Karmėlavoje, Vandžiogaloje, Neveronyse, prie Kauno marių, Vaišvydavoje, Gervėnupyje, Šlienavoje, Grabuciškėse.
Kaip vieną pagrindinių erkių gausą mažinančių priemonių ji išskyrė tinkamą parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūrą: „Žolę šienauti reikia nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm. Taip par reikia iškirsti menkaverčius krūmus, išvežti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę. Rekomenduojama praplatinti pasivaikščiojimo takus, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių”, – aiškino M. Straupytė.
Neramina miestiečius
Į portalą „Kas vyksta Kaune“ neseniai kreipusis kaunietė Jurgita po pasivaikščiojimo Vilijampolėje, šalia Kauno Jono ir Petro Vileišių daugiafunkcio centro, taip pat prie buvusio 60-to darželio pastebėjo, kad beveik nenušienauti bendrieji plotai.
„Šalia daugiafunkcio centro Demokratų gatvėje žolė siekia iki kelių, taip pat netoli namų, vaikų žaidimo aikštelių. Juk tai puiki vieta veistis erkėms. Žmonės čia kasdien eina pasivaikščioti, žaidžia vaikai, vedžiojami šunys. Teritorija neatrodo prižiūrėta, čia lengvai galima pasigauti erkių”, – sakė Jurgita.
Kaip informavo Sveikatos biuro atstovė M. Straupytė, Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra viena didžiausių. „Dėl palankaus klimato ir gamtinių sąlygų erkės Lietuvoje išlieka gyvybingos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia itin sunkius sveikatos sutrikimus”, – sakė specialistė.
Ji patarė grįžus namo iš pasivaikščiojimo miškingomis, žolėtomis vietomis – atidžiai apsižiūrėti visą kūną. Vilkėtus drabužius patariama pakabinti saulėtoje vietoje – sausoje ir šviesioje patalpoje erkės išgyvena labai trumpai.
Radus įsisiurbusią erkę ją būtina ištraukti pincetu staigiu judesiu. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Pasak specialistės, ištrauktos erkės neverta vežti į laboratoriją tyrimams, kadangi efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti, jei erkė buvo infekuota, nėra.
Pjauna kartą per mėnesį
Apie gyventojos Jurgitos nurodytą viešą vietą, pakomentuoti paprašėme Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėją Aloyzą Pakalniškį.
Jis atskleidė, kad Demokratų gatvėje šienaujama vieną kartą per mėnesį. „Paskutinį kartą žolė buvo šienauta birželio mėnesio pabaigoje, todėl natūralu, kad esant šiltiems ir lietingiems orams, žolė užaugo greičiau. Sekantis šienavimas – kitą savaitę”, – informavo A. Pakalniškis.
Gali šienauti patys
Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovo A. Bukelio, jei gyventojai negali palaukti kitos savaitės, kai pagal grafiką būtų šienaujama, ir jei rodo norą patys šienauti, turi žoliapjoves, tai daryti nedraudžiama. „Žinoma, pjovimo įranga turi nekelti nepatogumų aplinkiniams gyventojams”, – pastebėjo jis.
Pernai Kauno mieste užregistruoti 308 Laimo ligos atvejai ir 29 erkinio encefalito atvejai.
