Lietuvos zoologijos sodas ketvirtadienį į gamtą sugrąžins rekordinį balinių vėžlių kiekį – į savo namus turėtų grįžti net 118 vėžliukų.
[galerija kiek=””]
Tai jau ne pirmas kartas, kuomet gamtininkai artėjant vasaros viduriui traukia į Lietuvos gamtos rezervatus gelbėti ir gražinti į gamtą Lietuvoje, dar vis nykstančių „geležinių varlių“. Baliniai vėžliukai bus paleisti atgal į gimtąsias vietas – kiekvienos dėties vėžliukai planuojami paleisti arčiausiai tų vietovių, iš kur buvo surinkti kiaušiniai. Balinis vėžlys – viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Keturis metus iš eilės pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje saugomų teritorijų specialistai, rinko balinių vėžlių kiaušinius, sudėtus netinkamose vietose, kur negalima apsaugoti jų dėčių, t. y. ant miško kelių, keliukų važiuojamosios dalies ir judrių pakelių. Taip tikimasi išsaugoti šiuos kiaušinius, kurie kol kas yra inkubuojami tik Lietuvos zoologijos sode. Paaugę vėžliai paleidžiami į gamtą. Tačiau per eilę paskutinių metų buvo pastebėta, kad didžioji dalis balinių vėžlių jauniklių neišgyvena pirmosios žiemos. Todėl, remiantis kitų Europos šalių praktika, 2014 bei 2015 metų rudenį, gavus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą, iš rizikingiausių dalies dėtaviečių buvo paimami jau išskilę jaunikliai. Šie mažyliai augo Lietuvos zoologijos sode.
Balinių vėžlių priežiūra, kaip teigia specialistai yra kasmet daug pastangų reikalaujanti veikla. Vėžliukus reikia gelbėti nuolat – vėžlių patelės kasmet deda kiaušinius beveik tose pačiose dėtyse. Deja neretai šios vietos būna netoli automobilių kelių, ūkininkų arimų ar kitų žmogaus veiklos pažeistų vietų. Balinių vėžlių jaunikliai neišgyvena ir dėl plėšrūnų grėsmės – dėl nepakankamai giliai grunte paliktų kiaušinių juos gali suėsti lapės ir kiti plėšrūnai.
Praėjusiais metais surinkti kiaušiniai buvo inkubuojami Lietuvos zoologijos sode, o išskilę vėžliukai bei paimtieji iš gamtos, auginami, pratinami prie kuo natūralesnių sąlygų, kad į laisvę paleistiems jaunikliams būtų lengviau prisitaikyti gamtoje ir išgyventi. Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė pasakojo apie vėžlių auginimo ypatumus zoologijos sode .
„Į Lietuvos zoologijos sodą atvežtos kiaušinių dėtys yra žymimos ir išskilę skirtingų dėčių jaunikliai laikomi atskirai iki pavasario, kada pradedami adaptuoti grįžimui į gamtą. Mažyliai nuo pat gimimo kartą per mėnesį sveriami, matuojamas jų karapakso (vientisos nugarinės šarvo dalies – red. past.) ilgis, atliekama šarvo apžiūra. Kiekvienas jauniklis identifikuojamas pagal plastrono (kaulinio šarvo apatinio skydo – red. past.) nuotraukas. Dėl to galima atidžiai stebėti kiekvieno gyvūno augimą ir sveikatos būklę, analizuoti vėžliukų elgseną ir net tarpusavio santykius. Tačiau per daug į jų savitą bendravimą nesikišame, nepuolame gelbėti, jei broliai susikivirčina dėl mėgstamo maisto ar vietos po lempa. Lai mokosi pakovoti už save,“ – pasakojo vedėja.
