Praėjus 16 metų po tragiškos nelaimės zoologijos sode, čia vėl galima išvysti avijaučius – Kas vyksta Kaune

Praėjus 16 metų po tragiškos nelaimės zoologijos sode, čia vėl galima išvysti avijaučius

Vasario 7 d. į Lietuvos zoologijos sodą Kaune iš Švedijos buvo atvežti du naujakuriai – sunkiasvoriai avijaučiai Kompis ir Hellax. Kompiui – 14 metų, o šio senjoro sūnui Hellax – dar tik dveji su puse.

Paskutinį kartą Ąžuolyno parko kaimynystėje esančiame zoologijos sode avijautį buvo galima išvysti 2013 metais. Nuo to laiko, zoologijos sodo gyvūnų priežiūros specialistės Vildos Jucytės teigimu, buvo labai tikimasi, jog šiuos bandose gyvenančius gyvūnus vėl bus galima turėti savo priežiūroje.

Kaip teigė V. Jucytė, avijaučiai yra itin pavojingi gyvūnai, tačiau jie – gana komunikabilūs.

„Ryšio užmezgimui reikia laiko. Šie gyvūnai linkę bendrauti, linkę klausyti prižiūrėtojų, atpažįsta jų balsus, atpažįsta pačius žmones ir kol kas sekasi puikiai.

Pirmas dienas jie buvo itin atidžiai prižiūrimi, pažindinosi su vidaus patalpomis. Mums labai svarbu, kad jie tinkamai atsigautų po kelionės, gerai jaustųsi, gerai maitintųsi. Kiek vėliau avijaučiai buvo paleisti į ekspozicinį voljerą. Jame lankytojai juos gali išvysti kasdien užsiimančius savo veiklomis: kelmų stumdymu, žolės rupšnojimu, tvorų tvirtumo tikrinimu“, – kalbėjo ekspertė.

Gyvūnų priežiūros specialistė V. Jucytė / R. Tenio nuotr.

Neatsargus elgesys su avijaučiu gyvūnų prižiūrėtojui kainavo gyvybę

2008 m. vasario 7 d., lygiai prieš 16 metų, Lietuvos zoologijos sode įvyko tragiškas nutikimas. Tos dienos rytą apie pustonį sveriantis gyvūnas mirtinai sužalojo 53-ejų zoologijos sodo prižiūrėtoją. Vyras pasielgė neapgalvotai ir šėrė agresyvų ir stiprų gyvūną, kai šis nebuvo uždarytas vidinėse patalpose.

Tada zoologijos sodo atstovė Rasa Jakutienė BNS teigė, jog „tai buvo žmogaus klaida. Mums labai gaila, kad taip atsitiko, tačiau šį kartą neapsižiūrėjo darbuotojas, prieš eidamas šerti neįsitikino, ar gyvūnas uždarytas vidiniame narve“.

Avijaučiai yra galingi, pavojingi gyvūnai. „Mes juos labai stipriai stebime pačioje pradžioje. Mėginame sukurti ryšį, kad jie jaustųsi saugūs ir mes jaustumėmės saugūs dirbdami su jais“, – teigė V. Jucytė. Ji pridūrė, jog zoologijos sodo darbuotojai laikosi griežtų darbų saugos taisyklių dirbant tiek su avijaučiais, tiek su kitais zoologijos sode esančiais gyvūnais.

„Labai staigiai smūgiuoja, yra tylūs, netikėtai gali neatsitraukti. Nėra dirbama kartu su jais viename aptvare ar voljere, geriau tegu jie stumdo kelmus, kuriuos mes jiems esame tuo tikslu atvežę“, – galimus pavojus vardino gyvūnų priežiūros specialistė.

Pasaulyje – 170 tūkst. avijaučių

Lietuvos zoologijos sodo vyriausiojo biologo Beno Arūno Noreikio teigimu, pasaulyje suaugusių avijaučių yra apie 170 tūkstančių. „Jie gyvena tundrose, Šiaurės Amerikoj, Grenlandijoj. Sibire jie buvo stipriai medžiojami vienu metu ir net išnykę“, – pasakojo B. Noreikis.

Specialistas teigia, jog zoologijos sodai, įskaitant ir Kaune esantį Lietuvos zoologijos sodą, avijaučius laiko dėl genofondo išsaugojimo. Pasaulyje zoologijos soduose laikoma apie šimtą avijaučių. „Tokio skaičiaus kaip ir pakanka dėl genofondo išsaugojimo. Veisimas nėra labai reikalingas šiuo metu“, – komentavo biologas.

Tačiau pradėjus kalbėti apie veisimą, biologas teigė, kad „kai vyresnio amžiaus patinas bus garbingesnio amžiaus, tada ieškosim rekomendacijos, kad gautume patelę“.

B. Noreikis / R. Tenio nuotr.

Vyresnysis patinas sveria net 300 kg, jaunuoliui dar yra kur pasitempti

V. Jucytės teigimu, vyresniojo avijaučio Kompis svoris siekia 300 kg. Tuo tarpu jo sūnus Hellax dar yra brendimo laikotarpyje, tačiau tikimasi, jog dydžiu ir svoriu jis per artimiausius metus pasivys tėvą.

Šių didžiūnų charakteriai taip pat skiriasi – senesnis avijautis yra pasitikintis savimi, o jaunesnis – labiau sekioja tėvui iš paskos, laikosi šalia.

Paklausta, ar avijaučiai – žaismingi gyvūnai, V. Jucytė tikino, jog „jei lankytojai užeis, jie tikrai pamatys, kaip avijaučiai stumdo kelmus ir rodo savo jėgą“. Specialistė pridėjo, jog avijaučiai taip pat mėgsta lakstymą, „nes vienas kitą šaukia, jeigu tėtis yra kažkur kitam voljero gale, jauniklis atbėga ir tai tikrai atrodo įspūdingai. Tai nėra judrūs gyvūnai, kad jie visada kažką veiktų, kovotų tarpusavy, ar stumdytų tuos kelmus“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA