Vieno Šilainių daugiabučio namo gyventojas Mantas prašo pagelbėti sprendžiant problemą – kiekvieną dieną jo kieme intensyviai zuja paukščiai kirai, kurie drumsčia ne tik jo, bet ir aplinkinių gyventojų ramybę. Pasak Manto, paukščių kasdien nevaldomai daugėja.
„Dažniausiai skraidžioja dviese, tačiau telkiasi ir į nedideles kolonijas po keturis bei daugiau. Ko jiems čia prisireikė? Baisu, kai pralekia pro pat langą, gąsdinančiai ūbaudami. Ir taip ištisai, kiekvieną dieną”, – pasakojo Mantas.
Perėjimo metas
Problemą išdėstėme Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkui Laimonui Šniaukštai. Jis teigė, kad šiuo metu tęsiasi ankstyvą pavasarį prasidėjęs kirų perėjimo sezonas. Tačiau, jis jau eina į pabaigą ir šie paukščiai netrukus taip išraiškingai neatkreipinės į save dėmesio.
Specialistas atskleidė, kad Lietuvoje yra daugybė skirtingų rūšių kirų, o Kaune ir aplinkui skraido apie 10 rūšių. Dažniausiai čia sutinkami Paprastasis ir Rudagalvis kirai. Ornitologas aiškino, kad kirai įprastai peri vandens telkinių salelėse, tam puikiai tinka Nemunas ar Neris. „Kadangi prie Šilainių teka Neris, tikriausiai iš ten jie ir atskrenda, nes ieškodami maisto gali nuskristi apie 10 kilometrų”, – sakė L. Šniaukšta.
Jis užsiminė, kad kartais šie paukščiai lizdus gali susikrauti ir ant stogų, tačiau daugiabučiai tam netinka. „Tai ne aukštybes mėgstantys sakalai, ereliai ar vanagai. Natūraliomis sąlygomis kirai peri ant žemės, retais atvejais – vieno ar dviejų aukštų pastatų palėpėse, bet tikrai ne daugiabučiuose”, – dėstė ornitologas.
Bus šiukšlių – bus ir kirų
L. Šniaukšta teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl kirai pamėgo miestą – atviras maistas, o tiksliau, neuždaryti palikti konteineriai, kitos lengviau paukščiams prieinamos maisto atliekų vietos. Kadangi kirai neišrankūs, minta daug kuo, neatsisako ir paprasto batono. Neretai pasičiumpa net plastikinius maišelius su maisto likučiais ir skuba į lizdus, tą juos daryti šiuo metu itin skatina instinktai, nes augantys jaunikliai reikalauja vis daugiau maisto. „Tėvai desperatiškai visur ieško maisto, kad išmaitintų jauniklius”, – aiškino L. Šniaukšta.
Jis garantavo, jei maisto atliekų mieste daugės, natūraliai augs ir „maisto atliekų valytojų” kiekis. „Tai kompleksiška, juk ir paukščiai krankliai – didžiulės varnos, telkiasi prie maisto perdirbimo įmonių, jei atliekos išpilamos prieinamai – padaroma natūrali šėrykla gyvūnams”, – atkreipė dėmesį L. Šniaukšta.
Ornitologas patikino, kad baimintis, jog prie miesto užsiveis kirų kolonijos – nereikėtų. „Miestai tam netinkama vieta”, – pakomentavo pašnekovas, tačiau patarė gyventojams kruopščiau elgtis su maisto atliekomis: sandariai uždaryti šiukšlių konteinerius, į šiukšlines mesti uždarus maisto likučius, nebarstyti trupinių specialiai.
Atbaidytų garsiniai signalai
Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas L. Šniaukšta tikino, kad kirų kiekį mieste pamažintų ne tik akylesnė tvarka, bet ir kitos priemonės. Pasak jo, pasitarnautų muliažinės baidyklės balkonuose ar prietaisai su atbaidančiais garsais, tarkim garsinės oro patrankos, iššaunančios orą kas minutę ar dvi.
„Tačiau, jei kiekvienas gyventojas balkone pradės naudoti oro patrankas, turbūt kils kita problema – triukšmo”, – svarstė specialistas.
Visgi, paukščių perėjimo metu jis ragino šio atbaidymo būdo atsisakyti. „Gerbiant gyvūnų teises, perėjimo vietose taip elgtis būtų neetiška”, – pastebėjo L. Šniaukšta.
Jis patarė dar kurį laiką būti pakantesniems natūraliam paukščių gyvenimo procesui, dauguma jauniklių jau geba skraidyti, tad kirai netruks palikti perėjimo vietas, o po kurio laiko patrauks ir į šiltuosius kraštus.
