Vis daugiau žmonių atranda bėgimo ir sveikos gyvensenos džiaugsmą bei pasiryžta sudalyvauti masiniuose bėgimo renginiuose. Tiesa, kaip pastebi „Kauno maratonui“ besiruošiantys sportininkai, ne visi nauji bėgikai greitai perpranta bėgimo bendruomenėje egzistuojančias elgesio normas ir iš nežinojimo gali sugadinti bėgimo šventė ne tik sau, bet ir kitiems
„Kauno maratono klubo“ narė, olimpietė Inga Juodeškienė tikina, kad pradedantiesiems pirmiausia reikėtų pradėti nuo tinkamai pasirinktos starto vietos.
„Vienas iš dažniausiai erzinančių dalykų bėgimo renginiuose yra dalyviai, kurie žino, kad nėra patys pajėgiausi ir bėga vidutiniškai ar lėtai, bet vis tiek prieš startą braunasi į patį priekį tik tam, kad papozuoti prieš fotografus ar televizijų objektyvus. Galiausiai jie trukdo profesionaliems bėgikams ir greitesniems dalyviams siekti savo rezultato“, – pasakojo olimpietė.
[galerija kiek=”4″]
Trenerė ir nuolatinė bėgimo renginių dalyvė pastebi, kad tai pavojinga ir pačių dalyvių sveikatai. Pasitaiko atvejų, kai lėtesnius dalyvius minia netyčia užkliudo ir nuverčia. Tai sukelia pavojų ne tik gauti traumą pačiam dalyviui, bet ir gali kas nors užkliūti. Olimpietė pataria prieš renginį įsivertinti savo pajėgumus ir pagal tai rinktis vietą prie starto linijos.
„Visgi nėra sunku pagal savo treniruočių ar kitų varžybų rezultatus įsivertinti ir palyginti su ankstesnių metų rezultatais. Taip bus galima orientuotis, kokio pajėgumo dalyviai susirenka ir nuspręsti, kurioje vietoje prie starto linijos turėtum stoti, kad pajudėtum su savo lygio bėgikais. Varžybose būna kartais ir specialus ženklinimas ir starto zonos, pagal laiką, per kurį planuojama įveikti trasą“, – tikino I. Juodeškienė.
Sportininkė juokėsi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai bėgimo renginių naujokai labai asmeniškai žiūri į juos lenkiančius kitus dalyvius, ypač merginas ir stengiasi nuo jų neatsilikti. Deja, mėgėjui varžymasis su profesionalais dažniausiai baigiasi išsekimu po kelių kilometrų ir nebaigta distancija.
Ne ką mažiau pavojų kelia ir dalyviai su ausinukais. Kaip pastebi olimpietė, oficialiose varžybose visada yra draudžiama bėgti su ausinukais. Draudžiama ir mėgėjų varžybose, bet čia tiesiog neužtenka teisėjų, kurie galėtų diskvalifikuoti tokius dalyvius.
„Nors treniruotėse dauguma iš mūsų bėga su ausinukais ir tame nieko blogo nėra, bet varžybose reikėtų bėgti be jų. Visgi ne tik negali girdėti, kada tave vejasi ir tau laikas pasitraukti į šoną, bet ir negali girdėti draugų ar žiūrovų palaikymo, teisėjų perspėjimų ar jei reikės, kažkieno pagalbos šauksmo. Varžybose nuolatos kas nors vyksta ir būti su ausinukais yra tiesiog nesaugu pačiam ir kitiems, o ir nejaučiama pati renginio atmosfera. Ramiau bėgantys dalyviai trasoje sugeba net susirasti įdomių pašnekovų“, – pasakojo Inga, pridurdama, kad dalyviai negalintys be muzikos galėtų bent bėgti tik su viena užkišta ausimi.
Nuolatiniai ilgųjų distancijų dalyviai tikina, kad pusės ir pilno maratono distancijose dažnas reiškinys ir svetimų energetinių gėrimų pasisavinimas. Daugumos didžiųjų renginių organizatoriai leidžia dalyviams prie vandens punktų pasidėti savo iš anksto paruošto gėrimo.
„Nors organizatoriai pasirūpina vandens stotelėmis su vandeniu ir užkandžiais, bet rezultatų siekiantys bėgimo entuziastai iš anksto būna susidėlioję bėgimo strategiją ir vandens punktuose pasideda sau specialaus energetinio gėrimo su mineralais, kuris padeda kūnui ištverti gaunamą krūvį. Deja, pasitaiko, kad tokius gėrimus sau pasičiumpa kiti dalyviai ar tiesiog iš nerangumo ir skubėjimo išvarto, išpila“, – pasakojo I. Juodeškienė.
Pasak sportininkės tokia patirtis ne tik sumaišo visus bėgimo planus, bet ir labai numuša motyvaciją bei sugadina nuotaiką. Tiesa, sportininkė džiaugiasi, kad paskutiniu metu bėgikų kultūra keičiasi į gerą pusę ir daugiau žmonių bėga dėl malonumo, o ne dėl varžymosi.
Pasak olimpietės, dalyviai taip pat turi nepamiršti ir finišavę kuo greičiau pasitraukti iš trasos. Atgauti jėgas ir pasidžiaugti gautu medaliu tam skirtose ramiose zonose.
