Kas sieja S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome statomą sraigtasparnių angarą, Vilniuje planuotą statyti Guggenheimo muziejų, Valdovų rūmus ir nekilnojamąjį turtą Vilniaus senamiestyje? Atsakymas į šį klausimą paprastesnis nei daugeliui gali pasirodyti – šiuos objektus sieja panaši, su nedidelėmis išlygomis, 1 kvadratinio metro kaina.
2014 metų pradžioje S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome pradėtos Lietuvos karinių oro pajėgų gelbėjimo posto statybos. Už Kauno miesto savivaldybės lėšas statomo objekto kaina siekia 4 mln. eurų. Tokią sumą pasiūlė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė „Avona“.
„Kol Vilnius planavo statyti Guggenheimo muziejų, Kaunas ėmė ir patyliukais pasistatė savo „guggenheimą“, – teigė Kauno meras, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.
Kauno miesto vadovą, kaip jis pats pripažino, tiesiog pribloškė šį statinį projektavusių žmonių užmojai ir milžiniška 1 kvadratinio metro kaina.
„Kiekvienas daiktas turi būti projektuojamas ir statomas pagal tai, kokią jis atliks funkciją. Jeigu aerodrome būtų buvęs projektuojamas Guggenheimo muziejus, tai tada būtų galima suprasti, kodėl reikėjo išskirtinės architektūros ir viso kito. Tuo tarpu čia suprojektuotas ir jau baigiamas pastatyti labai panašus pastatas . Tik tiek, kad jo funkcija paprastesnė – jame bus laikomi du sraigtasparniai“, – akcentavo meras.
Pasak V. Matijošaičio, paprastas, be didesnių užmojų pastatytas angaras, kuris patenkintų visus karinių oro pajėgų poreikius, būtų kainavęs mažiausiai dvigubai pigiau.
„O šiai dienai situacija tokia, kad turime 2 tūkstančių kvadratinių metų pastatą su trimis sraigtasparnių nusileidimo aikštelėmis, kurio kaina siekia 4 mln. eurų. Gaunasi 2 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą. Už tokią kvadrato kainą galima Vilniaus senamiestyje butą nupirkti. O jeigu būtu dar šiek tiek brangiau statę, tai būtų pasiekę ir Valdovų rūmų kvadrato kainą“, – stebėjosi miesto vadovas.
V. Matijošaitis tvirtino nesuvokiantis, kodėl architektams ir projektuotojams buvo formuluojama užduotis parengti tokį „prabangų“ projektą.
„Čia turėjo būti elementarus ir nebrangus angaras, nes jo funkcija yra labai paprasta. Jeigu tokį projektą būtų reikėję apmokėti asmeniniais pinigais, niekas taip būtų tikrai nesielgę. Beje, žiūrint į tą baigiamą statyti angarą, į jo išvaizdą ir naudojamas medžiagas, kyla abejonė, ar jis išvis galėjo kainuoti tiek, kiek yra su rangovu pasirašytoje sutartyje“, – pastebėjo Kauno meras.
Sraigtasparnių angaro statybas bus baigtos visai netrukus – šių metų lapkričio mėnesį. Anot V. Matijošaičio, jau per vėlu stabdyti praeitos kadencijos miesto valdžios pradėtus darbus ar koreguoti projektą.
