Šį antradienį posėdžiavusi ir daugumą sprendimų priėmusi „bendru sutarimu“ Kauno miesto savivaldybės taryba atmetė sprendimo projektą, kuriuo seniūnaičiams nuo 2025 m. liepos 1 d. iš dalies (iki 100 eurų per mėnesį) būtų kompensuojamos su jų veikla susijusios išlaidos.
Tam šiemet būtų prireikę 32 400 eurų
Palyginimui, miesto mero Visvaldo Matijošaičio buvusiems bendradarbiams (pareigūnams) kilusios idėjos įgyvendinimas Kauno centrą papuošti obelisku (paminklu milicijai – policijai) savivaldybės biudžetui, tai reiškia, visiems mokesčių mokėtojams, kainavo per 200 tūkstančių…
Bet tai – akmuo, ir amžiams, o su seniūnaičiais, kurie „sugalvoti“ dėl glaudesnio savivaldos ryšio su tais, kuriems tarnauti politikai prisiekia, – su gyventojais, reikalai tvarkomi kitaip. Jiems turėtų pakakti idėjos veikti „kitų labui“ ir… nemokamo bilieto važiuoti miesto transportu.
Paprastai visi gyventojai daugiau dėmesio sulaukia prieš eilinius rinkimus (kuriems, būkim biedni, bet teisingi, eikvojamos ir biudžeto lėšos). Seniūnaičių rinkimai – išimtis, jie, tarsi penkta šuns koja, savivaldybei lyg ir nereikalingi. Bet kadangi centrinė valdžia nusprendė, kad seniūnaičiai turi būti, tai jų rinkimai organizuojami. O paskui seniūnaičių prašoma pateikti surašytas ataskaitas, ką kuris nuveikė…
Šiuo metu Kaune yra išrinkti 54 seniūnaičiai, visuomeniniais pagrindais atstovaujantys seniūnaitijos gyventojų interesams, telkiantys juos bendroms veikloms, dalyvaujantys seniūnų atrankos komisijose, seniūnaičių sueigoje bei kt.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 15 dalis numato, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, ir šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba. ️Tas pats įstatymas apibrėžia ir seniūnaičio pareigas.
Ką veikia konkretus seniūnaitis?
Daugiau kaip prieš dešimt metų, kai Seimo valia „užgimė“ seniūnaičiai, lampėdiškiai bei Žemųjų Kaniūkų gyventojai savo seniūnaičiu išsirinko privačioje įmonėje dirbantį inžinierių – projektuotoją Jurgį Rinkevičių. Susipažinome su juo prieš keletą metų per vieną šventę Lampėdžiuose, kurią vietos bendruomenė surengė visiems, kas tik švęsti norėjo.
Po antradienį vykusio miesto tarybos posėdžio, atmetusio jos narės Audronės Jankuvienės iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos siūlymą kas mėnesį skirti savo asmenišku laiku ir savo kaštais veikiantiems seniūnaičiams po 100 eurų priemoką, skambinu J. Rinkevičiui. Klausiu, ar toks politikų sprendimas jo veiklai turės įtakos?
„Nemanau, kad turės, liksiu toliau seniūnaičiu, nors, jei atvirai, daugelyje seniūnaitijų nelabai yra norinčių jais būti. Gal, jei kažkokį pinigą už darbą gautų, tai atsirastų, kas trokšta dirbti, daugiau iš jo būtų reikalaujama atsakomybės. Ir ne tik dėl to, kad savo biografiją įrašu apie tokią pareigybę papildytų. Man, asmeniškai, to nereikia, į politiką eiti nesiruošiu, dirbu pagal savo profesiją ir to pakanka.
Po seniūnaičių rinkimų dažnai skambindavo gyventojai tai iš Raudondvario plento, tai iš kitų gatvių, o jų tikrai yra nemažai mūsiškės seniūnaitijos ribose. Dabar skambučiai retesni. Tačiau ką reikėtų tvarkyti, neretai pamatau ir aš pats, nes mėgstu dažnai vaikščioti po „mūsų valdas“. Tai kokių medžių išvartų ar kitokių kliūčių ant tako ar šaligatvio neretai aptinku. Pranešu apie tai seniūnijai. Vilijampolės seniūnija stengiasi reaguoti į skundus dėl aplinkos tvarkymo bei panašių dalykų. Ir treniruoklių, ir vaikams žaidimų aikštelių, ir šunų „tualeto“ atributikos (dėžučių) vis daugiau pas mus atsiranda.
Dažnai dėl įvairių reikalų su bendruomenės centru kreipiamės į seniūniją. Lampėdžiuose mes turime labai stiprią gyventojų bendruomenę, tai ir stengiamės veikti kartu. Žinoma, visko būna, kartais koks žmogus, nežinantis, kuo privalu užsiimti seniūnaičiui, į akis pasako: „tu gerą algą gauni, ir tarnybinę mašiną turi, tai privalai man padėti problemą išspręsti“. O ta „tarnybinė mašina“ – mano asmeninė, nes „Kauno autobusuose“ sužinojau, kad seniūnaičio pažymėjimas, kurio kitoj pusėj – „Žiogo“ kortelė yra, troleibuse negalioja. Nes… seniūnijoje nepranešiau, jog man reikalingas savivaldybės garantuojamas nemokamas važiavimas viešuoju transportu“, – naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei pasakojo J. Rinkevičius.
Daugybė Lietuvos savivaldybių yra priėmusios atitinkamus sprendimus
Rengdamasi savivaldybės tarybos posėdžiui, valdančiajai jos daugumai nepriklausanti buvusi Seimo, o dabar Kauno politikė A. Jankuvienė pasidomėjo, ar kitose savivaldybėse skiriamos išmokos seniūnaičiams.
Posėdyje pristatydama sprendimo projektą, ji pabrėžė, jog nemažai Lietuvos savivaldybių (Pasvalio, Zarasų, Tauragės, Jonavos, Anykščių, Biržų, Telšių, Jurbarko, Kaišiadorių, Visagino, Šilutės, Ukmergės, Akmenės, Kazlų Rūdos, Raseinių, Elektrėnų, Vilniaus rajono, Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos m., Palangos m., Panevėžio m., Vilniaus m. ir kt.) tarybų yra priėmusios atitinkamus sprendimus.
Seniūnaičiams skiriamų išmokų dydis, priklausomai nuo seniūnaitijos teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus, biudžeto galimybių, svyruoja apytikriai nuo 50 iki 200 Eur per mėnesį. Kai kuriose savivaldybėse šios išmokos mokamos jau nuo 2014 metų.
Politikė vylėsi, kad analogišką sprendimą dėl išmokų skyrimo pavyks priimti ir Kaune, nes du iš trijų komitetų – Ekonomikos ir finansų bei Miesto ūkio ir paslaugų – tam pritarė. Bet ironiška, jog tam nepritarė Savivaldos plėtojimo komitetas, kuriam labiausiai turėtų rūpėti, kaip stiprinti silpniausią savivaldos ir arčiausiai gyventojų esančią grandį.
Už tai, kad sprendimo projektui nebūtų pritarta, balsavo 22 iš netoli 40 posėdyje dalyvavusių vietos politikų.
Objektyvių argumentų nepritarti išmokoms nėra…
…pabrėžė A. Jankuvienė. Juolab, kai pritarimą numato teisinio reguliavimo normos. „Komitetuose išgirsti argumentai „prieš“ yra nepagrįsti ir nekorektiški. Vienas iš jų – seniūnaičius rinko mažai gyventojų.
Palyginkime: už „Vieningą Kauną“ 2023 metų savivaldos rinkimuose balsavo ne dauguma, o tik ketvirtadalis kauniečių (64,9 tūkst. iš 247 tūkst. rinkėjų), bet dėl to daugumos legitimumas neginčijamas“, – teigia tarybos narė.
A. Jankuvienės nuomone, įtarimai ir kaltinimai a priori, esą gali kilti naujų „čekučių“ skandalų, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Nes kuogi seniūnaičiai dėti dėl dalies savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo ar klastojimo faktų?
Tarybos posėdyje kai kas garsiai nuogąstavo, kad dėl „menkos naudos“ padaugės darbo administracijai. Beje, Kauno miesto savivaldybės administracija iš anksto pareiškė savo nuomonę, kad sprendimo projektui nepritaria.
„Taryba šiandien praleido galimybę paskatinti seniūnaičių veiklą ir sustiprinti jų statusą. Bet tai tik laiko klausimas, kada išmokos Kauno seniūnaičiams bus mokamos.
Jei kam nors 100 eurų ir yra menkniekis, finansinė ir socialinė atskirtis neturėtų būti politinis motyvas priimti arba atmesti sprendimą. O kai nėra objektyvių argumentų, yra politinė valia“, – taip baigia savo komentarą, išdėstytą portalui „Kas vyksta Kaune“, miesto savivaldybės tarybos narė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Audronė Jankuvienė.
