Minint jungtinės Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės pergalę Žalgirio mūšyje Kauno Ramybės parke atidengta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio skulptūra.
Bronzinę istorinės asmenybės skulptūrą Ukrainos sostinėje Kyjive išliejo skulptoriai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas, sukūrę dešimtis darbų gimtinėje ir įvairiuose Europos miestuose.
Vaizdo sveikinime Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Kauną ir visą šalį paminklo Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui ir Lenkijos Karaliui Aleksandrui Jogailaičiui atidengimo proga ir nurodė, kad paminklas liepos 15-ąją atidengiamas neveltui.
„Būtent su Aleksandro vardu galime sieti sparčią šalies raidą po garsiosios pergalės. Jam teko užduotis stiprinti valstybingumą, skatinti teisinės ir rašto kultūros plėtrą, vakarietiško tipo miestų savivaldos augimą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas taip pat išreiškė viltį, kad paminklas skatins geriau pažinti Lietuvos istoriją, kuri yra mūsų dabarties pasirinkimų ir ateities darbų pamatas bei kelrodis, rašoma LR prezidentūros internetinėje svetainėje.
Kaip skelbė Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūrą Kaunui padovanojo Prano Kiznio fondas.
Teigiama, kad vietą jai praėjusių metų pabaigoje išrinko patys kauniečiai. Tąkart internetinėje apklausoje iš 1,3 tūkst. respondentų daugiau kaip pusė balsavo už Ramybės parko prieigas Miško gatvės ašyje.
Daugiau šia tema
Primename, kad dėl šios skulptūros atsiradimo Kaune anksčiau kilo aistros – paminklo vizualizaciją išvydę meno pasaulio profesionalai neslėpė buvę šokiruoti antiestetikos ir primityvumo.
Kaip skelbė Delfi, menininkas Mindaugas Lukošaitis sakė, kad kai išvydo vizualizaciją – jam užvirė kraujas: „Visai neseniai teko užsukti į Kauną ir pamatyti „Laisvės karį“… buvau šokiruotas totalios antiestetikos, nesupratimo. Viskas nulipdyta primityviai: sagos, nosys, akys… Kažkoks košmaras. Būna kūrinių ar bandymų, kur trūksta gabumų, bet tai – antiskulptūra, netelpanti į kritikos rėmus. Ir dabar, kai pamačiau šią vizualizaciją, man tiesiog užvirė kraujas. Toleruoji visokį skonį, visokie yra menai, norisi geriau, bet čia… dugnų dugnas.“
Skulptorius, aktyvus tarptautinių simpoziumų dalyvis Mindaugas Šnipas atsargiai žvelgė į viešumą pasiekusią vizualizaciją.
„Mačiau tik telefono ekrane, tad būtent apie šį kūrinį nelabai ką galiu pasakyti. Tačiau remiantis tuo, ką šis ukrainiečių autorių duetas jau yra sukūręs Lietuvoje – galima teigti, kad šis naujas kūrinys taip pat prisidės prie vizualinės taršos. <...> Turime Kaune nelaimingą „Laisvės karį“, kuriuo vieni džiaugiasi, kiti – nepatenkinti. Susitarimo tokiuose reikaluose nelabai bus.
Istorikų teigimu, Aleksandras Jogailaitis XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje įnešė reikšmingų pokyčių puoselėjant valstybingumą, išsaugant ir įtvirtinant lietuvių kalbą.
Istoriniuose šaltiniuose minimas jo rūpestis Kauno parapija bei Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Jo tėvas, LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis, Kaunui yra suteikęs vieną seniausių privilegijų, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises.